Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas kiekvienais metais gauna skundų dėl jaučiamų nemalonių kvapų gyvenamojoje aplinkoje. Įvairių kvapų, tiek miesto tiek kaimo vietovėse sunku išvengti. O jei kvapas yra nemalonus ir pastoviai jaučiamas, tai gali ne tik sugadinti nuotaiką, bet ir sukelti šleikštulį, pykinimą ar silpnumą.

Kaip įvertinti koks kvapo intensyvumas yra leistinas, toleruotinas ir nekenksmingas?

Europos Sąjungos, o tuo pačiu ir Lietuvos, teisės aktuose nurodyta, jog kvapo koncentracija ore matuojama europiniais kvapo vienetais. Europinis kvapo vienetas – kvapiosios medžiagos (kvapiųjų medžiagų) kiekis, kuris išgarintas į 1 kubinį metrą neutraliųjų dujų standartinėmis sąlygomis sukelia kvapo vertintojų grupės fiziologinį atsaką (aptikimo slenkstis), ekvivalentišką sukeliamam vienos europinės pamatinės kvapo masės (EROM), išgarintos į vieną kubinį neutraliųjų dujų metrą standartinėmis sąlygomis. Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885, nurodoma leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore – ne daugiau nei  8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m³). Taip pat pažymima kokiomis sąlygomis ši kvapo koncentracijos vertė taikoma.

Kokiais atvejais kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad būtų atlikta kvapo kontrolė?

Kai erzinantis kvapas jaučiamas Jūsų gyvenamojoje ar visuomeninės paskirties (apgyvendinimo, ugdymo ir švietimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros įstaigų) pastatų aplinkos ar patalpų ore ir kai kvapą skleidžia ūkinės komercinės veiklos objekto stacionarūs taršos kvapais šaltiniai.

Ką reikėtų nurodyti raštu kreipiantis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą?

1. Vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir savo kontaktinius duomenis;
2. Ūkinės komercinės veiklos, kurioje naudojami stacionarūs taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimą, veiklos vykdymo adresą;
3. Kvapo pobūdį bei laiką, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias ir laiką, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę.

Kaip atliekama kvapo kontrolė?

Kvapo kontrolė vykdoma keturiais etapais:

• I-ame etape sudaroma tarpžinybinė komisija, kuri, pareiškėjui patogiu, iš anksto suderintu laiku, įvertina, ar kvapas jo nurodytų gyvenamųjų / visuomeninių pastatų aplinkoje bei patalpose yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla.
• Jei kvapas yra jaučiamas ir gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla, II-ame kvapų kontrolės etape įvertinama ar vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje nėra šių pažeidimų: statiniai (patalpos) naudojami ne pagal paskirtį ar neatitinka nustatytų statinio saugos ir paskirties reikalavimų; pažeidžiami technologiniai procesai; ūkinė komercinė veikla pažeidžia ūkinei komercinei veiklai išdavusios institucijos leidime (licencijoje) nustatytų ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygas.

• Nenustačius minėtų pažeidimų, atliekamas III-asis kvapų kontrolės etapas: cheminių medžiagų (teršalų) identifikavimas ir ir jų koncentracijos ore nustatymas.
• Nenustačius cheminių medžiagų koncentracijos ore viršijimo, arba tais atvejais, kai cheminių medžiagų identifikuoti neįmanoma, atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas (IV-as kvapų kontrolės etapas). Šiuo tikslu paimami oro mėginiai iš taršos šaltinio ir vėliau, modeliavimo būdu, apskaičiuojama kvapo koncentracija gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų aplinkos ore.

Nustačius pažeidimų II-ame ar III-ame kvapo kontrolės etapuose, kvapo tyrimas nutraukiamas, o surinkta medžiaga perduodama už atitinkamų reikalavimų laikymąsi atsakingai institucijai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento informacija