Siunčiama nuotrauka

2018 M. METINĖ KRAUJASIURBIŲ NARIUOTAKOJŲ AKTYVUMO STEBĖSENA KAUNO APSKRITYJE

Kraujasiurbių nariuotakojų stebėsena vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-06-18 įsakymu Nr. V-575 „Dėl kraujasiurbių nariuotakojų stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2015-05-04 įsakymu Nr. V-565 „Dėl su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) 2015-2020 m. profilaktikos programos patvirtinimo“.

Erkių aktyvumo ir gausos stebėsena vykdoma 4 Kauno apskrities savivaldybių stacionaruose. Iksodinių erkių stebėsena kasmet vykdoma kovo – lapkričio mėnesiais kas 10 dienų, įvertinant erkių gausą Kauno mieste esančiame erkių stebėjimo stacionare (Kaune, Panemunės seniūnijoje, Zuikinėje, Kauno marių regioninio parko 93 kvartale), Kauno r. (Samylų sen., Girionių miške, Kauno marių regioninio parko 47-48 kvartale), Kėdainių r. (Kėdainių seniūnijoje, Babėnų miške) ir Prienų r. (Prienų sen., Žvėrinčiaus miške).

2018 m. erkių gausos stebimas parodė, kad sausra taip pat turi įtakos erkių gausumui. 2018 m. Kauno ir Kėdainių rajonuose erkių gausumas sumažėjo beveik per pus. Kauno miesto bei Prienų rajono teritorijose rodikliai stabilesni. (1 lentelė).

 

1 lentelė. Erkių gausumo rodiklis Kauno apskrities stacionaruose, 20014 – 2018 m.

Teritorija Vidutinis erkių gausumo rodiklis, 1 km
2014 2015 2016 2017 2018
Kauno miestas 12,2 8,7 18,2 15,6 12,5
Kauno r. 7,61 16,3 16,6 20,9 10,4
Kėdainių r. 16 41,5 52,4 50,6 25,8
Prienų r. 9,6 22,1 19,2 13,3 14

 

2018 m. pirmosios erkės aptiktos trečiąjį kovo dešimtadienį, t.y. 2018-03-27 Prienų rajono stacionare. Erkių aktyvumo pradžia gana vėlyva dėl užsitęsusios žiemos. Paskutinį kartą aktyvios erkės rastos 2018-11-05 taip pat Prienų stacionare. Kituose stacionaruose erkių aktyvumo sezonas buvo trumpesnis. Lyginant su ankstesniu 2017 m. sezonu, Kauno miesto stacionare stebėtas mažesnis erkių aktyvumas. Sezonas prasidėjo vėliau – pirmąjį balandžio dešimtadienį, baigėsi panašiu laiku – lapkričio pirmąjį dešimtadienį. Erkių gausumo maksimumas Kauno miesto stacionare registruotas balandžio trečiąjį dešimtadienį, kai viename kilometre aptiktos 33 erkės.

Erkių aktyvumą taip pat parodo ir sergamumas Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Kauno apskrityje kaip ir visoje šalyje sergamumas Laimo liga yra apie 5 kartus didesnis nei sergamumas erkiniu encefalitu. 2018 m. Kauno apskrityje registruota 503 susirgimai Laimo liga, sergamumo rodiklis 85 atvejo 100 000 gyventojų. 2017 m. sergamumas buvo aukštesnis – registruota 602 susirgimai, kurie sudarė 106 atv. 100 000 gyv. rodiklį .

Iš Kauno apskrities teritorijų labiausiai išsiskiria Birštono savivaldybė, kur sergamumo rodiklis 2018 m. buvo 240,7 atv. 100 000 gyv. (2017 m. buvo 284,2,1 atv. 100 000 gyv.) Laimo liga – vienas didžiausių. Antroje vietoje pagal didžiausią sergamumą – Jonavos rajonas, kur rodiklis 2018 m. siekė 127 atv. 100 000 gyv. (2017 m. – 130 atv. 100 000 gyv.).

Dažniausiai susirgusieji Laimo liga nurodo, kad galėjo užsikrėsti savo gyvenamojoje vietovėje. Daugiausiai iš Kauno apskrities teritorijų – 92 proc. susirgusių Kėdainių rajono gyventojų užsikrėtė Kėdainių rajone, mažiausiai – 42 proc. kauniečių užsikrėtė Kaune. 36 proc. sirgusiųjų užsikrėtė kitose Kauno apskrities teritorijose, 16 proc. kitų apskričių teritorijose. 1,6 proc. galimai užsikrėtė už Lietuvos ribų. 5,6 proc. užsikrėtusiųjų negalėjo nurodyti konkrečios vietovės.

Laimo liga dažniausiai gydoma ambulatoriškai, hospitalizuojama vos 4 proc. susirgusiųjų. Vaikai sudarė 17 proc. susirgusiųjų, asmenys nuo 65 metų amžiaus ir vyresni – 27 proc.

Didžiausias susirgimų Laimo liga skaičius registruojamas liepos – rugpjūčio mėn., tačiau sergamumas tęsiasi beveik visus metus.

2018 m. Kauno apskrityje registruota 85 susirgimai erkiniu encefalitu, sergamumo rodiklis 15,1 atv. 100 000 gyv. 2017 m. buvo 109 susirgimai ir rodiklis 19,3 atv.

Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu Kauno apskrityje registruojamas Kauno mieste, kur rodiklis 2018 m. siekė 17,4 atv. 100 000 gyv. (2017 m. buvo 26,2 atv. 100 000 gyv.) ir Jonavos rajone – 16,7 atv. 100 000 gyv. (2017 m. – 26,1 atv. 100 000 gyv.).

Atlikus epidemiologinę diagnostiką išsiaiškinta, kad 42 proc. susirgusiųjų erkiniu encefalitu galėjo užsikrėsti savo gyvenamojoje teritorijoje. 23,5 proc. negalėjo nurodyti užsikrėtimo vietovės.

Erkinis encefalitas beveik visada (99 proc.) gydomas ligoninėje, dažniausiai sirgo 45-74 metų amžiaus asmenys – 64 proc.

Sergamumas erkiniu encefalitu taip pat pasižymi sezoniškumu, tačiau metų pradžioje atvejų neregistruojama.

2018 m. nuo erkinio encefalito Kauno apskrityje pirmą kartą pasiskiepijo 10 039 asmenys (2017 m. buvo 9 852 asmenų). 5 232 asmenys skiepijosi palaikomąja doze (2017 m. buvo 5 589). Iš viso per metus Kauno apskrityje įskiepyta 33 666 erkinio encefalito vakcinos dozių (2017 m. buvo 31 579). Skiepijimai 2018 m. 6,6 proc. aktyvesni nei 2017 m.

Vykdant kraujasiurbių nariuotakojų stebėseną Kauno apskrities teritorijoje bei atliekant erkių platinamų ligų atvejų epidemiologinę diagnostiką, sudarytas ir kasmet atnaujinamas Lietuvos vietovių žemėlapis, kuriose užsikrečiama erkių platinamomis ligomis. Žemėlapio prieiga per internetą:

https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=12e9r8BNEQSiYpAqBFOvNmI7gH8M&usp=sharing .

Siekiant užtikrinti gyventojų budrumą ir informuotumą apie erkių platinamas ligas NVSC interneto svetainėje sukurtas tinklalapis „Erkių pernešamos ligos“ (https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/erkiu-pernesamos-ligos ), kuriame skelbiamas sudarytas žemėlapis ir kita aktuali informacija.

Maliarinių ir nemaliarinių uodų stebėjimai vykdomi stacionariuose kontroliniuose vandens telkiniuose ir tiriami vieną kartą per 10 dienų kasmet balandžio-spalio mėnesiais. Kauno apskrityje stebimi du telkiniai esantys Kauno mieste Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo teritorijoje ir Kauno r., Samylų seniūnijoje, Girionių gyvenvietėje esantis vandens telkinys. Tyrimo metu nustatoma maliarinių uodų gausa ir stebimi fenologiniai reiškiniai. Uodų lervos telkiniuose aptiktos nuo gegužės antrojo dešimtadienio iki rugpjūčio antrojo dešimtadienio.

Vertinant uodų lervų skaičių vandens telkiniuose, 2018 m. viename mėginyje vidutiniškai nustatyta po 1,5 lervos, 2017 m. buvo 1,35. Gausiausias sezonas registruotas 2011 m., kai viename mėginyje buvo vidutiniškai 3,3 lervos.

Lauke žmogų puolantys uodai stebėti nuo balandžio trečiojo dešimtadienio iki rugsėjo pirmojo dešimtadienio. Žmogų puolančių uodų 2018 m. skaičiuojant per 20 min. vidurkis 3,45 uodo, 2017 m. buvo 3,61 (2010 m. 8,97 uodo).

 

Išvados:

  1. 2018 m. stebėtas mažesnis erkių aktyvumas, nors erkių aktyvumo trukmė panaši į ankstesnį sezoną.
  2. 2018 m. sergamumas erkių platinamomis ligomis buvo taip pat mažesnis nei 2017 ir 2016 m.
  3. Skiepijimai erkinio encefalito vakcina 2018 m. buvo 6,6 proc. aktyvesni nei 2017 m.
  4. 2018 m. stebėtas didesnis uodų gausumas nei 2017 m.

 

Rekomendacijos:

  1. Užtikrinti darbuotojų, kurie darbo vietoje rizikuoja užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis skiepijimą nuo erkinio encefalito darbdavio lėšomis ir kitų apsaugos priemonių (repelentų, apsaugančios aprangos) prieinamumą.
  2. Skelbti informaciją visuomenei apie erkių pernešamų ligų profilaktikos priemones.

 

Parengė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Kauno departamento

Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius

Renginių kalendorius

Šiuo metu artėjančių renginių nėra.
  • Kontaktų paieška ir struktūra
    Kontaktų paieška ir struktūra
    Savivaldybės darbuotojų kontaktų paieška
  • Paslaugos
    Paslaugos
    Čia rasite savivaldybės teikiamas paslaugas
  • Transportas
    Transportas
    Maršrutai, tvarkaraščiai, e. bilietas
  • Asmenų aptarnavimas
    Asmenų aptarnavimas
    Aptarnaujami padaliniai, asmenų aptarnavimo kokybės vertinimo anketa
  • Projektiniai pasiūlymai
    Projektiniai pasiūlymai
    Statinių projektų viešinimas
  • Kultūra ir turizmas
    Kultūra ir turizmas
    Įstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
  • Verslas ir finansai
    Verslas ir finansai
    Lengvatos verslui, leidimai, finansai ir mokesčiai, parduodamas turtas
  • Korupcijos prevencija
    Korupcijos prevencija
    Antikorupcijos komisija, kontaktai
  • Urbanistika
    Urbanistika
    Teritorijų planavimas ir statyba, žemės sklypai, reklama
  • Civilinė metrikacija
    Civilinė metrikacija
    Santuokos registracijos apžvalga, informacija jaunavedžiams
  • Švietimas
    Švietimas
    Įstaigos, ugdymas, premijos
  • Seniūnijos
    Seniūnijos
    Kontaktai, paslaugos, naujienos
  • Socialinė apsauga
    Socialinė apsauga
    Paslaugos, parama, būstas
  • Aplinka
    Aplinka
    Aplinkos apsauga, švara, dviračių takai, gyvūnai
  • Sveikata
    Sveikata
    Įstaigos, slauga, sanitarija, teisės aktai
  • Sportas
    Sportas
    Įstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
  • Jaunimas
    Jaunimas
    Jaunimo reikalų taryba, projektai, organizacijos
  • Investicijos
    Investicijos
    Investiciniai projektai, strateginiai dokumentai, ES finansuojami projektai
  • Nevyriausybinės organizacijos
    Nevyriausybinės organizacijos
  • Renovacija
    Renovacija
  • Gyvenamasis būstas
    Gyvenamasis būstas
  • zalia_ikona_pabegeliai
    Pabėgėlių integracija
  • Civilinė sauga
    Civilinė sauga ir mobilizacija
  • zalia_ikona_paveldas
    Kultūros paveldas
  • Viešoji tvarka
    Viešoji tvarka
  • Teisės paslaugos
    Teisinė pagalba
Skip to content