Kauno rajono gyventojams nebereikia įrodinėti renovacijos naudos

Atlikus daugiabučių renovaciją, pagerinama gyvenamoji aplinka, taupoma šilumos energija, sumažėja eksploatavimo išlaidos, maždaug 10 proc. padidėja būsto vertė. Dėl šių priežasčių vis daugiau gyventojų ryžtasi renovacijai.

Prasidėjo sunkiai

Prasidėjusio trečiojo daugiabučių namų atnaujinimo programos etapo aktualijas specialistai aptarė regiono renovavimo lyderės Kauno rajono savivaldybės surengtame seminare, vykusiame Raudondvario dvare.

„Kauno rajone gyventojams jau nebereikia įrodinėti daugiabučių namų renovavimo naudos. Prašymų turime 40, deja, pagal naują 2016 m. Aplinkos ministerijos nustatytą kvotą, 2017-2018 m. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje numatyta modernizuoti tik devynis daugiabučius namus“, – apgailestavo Kauno rajono savivaldybės vicemeras Jonas Gurskas.

Jis prisiminė, kad daugiabučių renovacija prieš trylika metų prasidėjo labai sunkiai, gyventojus reikėjo daug įtikinėti. „2004-2012 m. visoje Lietuvoje įgyvendinti tik 479 daugiabučių namų renovavimo projektai. Nuo 2013 m., kai projektai vykdomi savivaldybių iniciatyva, o paskolas ima projekto administratorius, renovuota beveik 1600 namų“, – tvirtino VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros atstovė Gintarė Burbienė. 75 proc. projektų įgyvendino savivaldybės.

Antrajame etape situacija buvo visai kitokia. J.Gurskas pasakojo, kad pagal 2013 m. patvirtiną daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programą Kauno rajone renovuota 40 daugiabučių. Kauno rajonas tapo daugiausiai namų renovuojančia savivaldybe Kauno regione.

Energinio efektyvumo klasė

Po atnaujinimo 37 daugiabučiams nustatyta C energinio efektyvumo klasė, trims – aukštesnė B klasė. Iš viso atnaujinta 46,8 tūkst. kv. m. naudingo ploto, 982 butai. Programos įgyvendinimą administravo bendrovė Komunalinių paslaugų centras. Vykdytų projektų vertė – 10,8 mln. eurų.

Daugiabučiuose namuose atliktas sienų, stogo ir cokolio šiltinimas, įrengtos naujos stogo dangos, butuose ir laiptinėse, kur reikėjo, pakeisti langai, įstiklintos lauko durys ir balkonai. Pagal bendrą projektą buvo pertvarkyti karšto vandens sistemos vamzdynai ir įrenginiai, modernizuotos šildymo sistemos, įrengta individualios šilumos apskaita, pakeistos ar pertvarkytos vėdinimo sistemos. Atnaujintuose pastatuose šilumos suvartojimas sumažėjo daugiau nei 40 proc.

„Kauno rajonas – vienas iš renovacijos lyderių Lietuvoje“, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas. Jis informavo, kad iki 2020 m. Lietuvoje turi būti modernizuota 4 tūkst. daugiabučių. Šiuo metu yra atnaujinta 2 422.

Siekia geresnės kokybės

Pasak R.Šveikausko, Vyriausybė siekia kasmet renovuoti po 500 daugiabučių mažiau nei anksčiau, taip tikintis gauti geresnę kokybę už tą pačią kainą. Tam reikės 240 mln. eurų. Ministerijos atstovas supažindino su kitais pakeitimais vykdant daugiabučių renovacijos projektus. Pagal naujus teisės aktus, pasiekus C klasę, bus kompensuojama 30 proc. investicijų. Numatytas lengvatinis kreditas – ne daugiau kaip 3 proc. palūkanos gyventojams, parama nepasiturintiems100 proc., nustatyta didžiausia leistina daugiabučio namo atnaujinimo įgyvendinimo mėnesinė įmoka ir kt.

Skip to content