Sveikas! Aš esu Miglė. Ketinu papasakoti, kaip aš sugebėjau taip turiningai ir įsimintinai praleisti vasarą. Jeigu nors kiek sudomino, skaityk toliau!

Mano gero laiko leidimo paslaptis – savanorystė. Savanoriauti pradėjau šią vasarą ir ketinu tai daryti toliau, net ir mokslo metais. Pasirinkau šią veiklą, nes nebenorėjau pramiegoti dar vienų trijų mėnesių ilgio atostogų. Iš pat pradžių ieškojau kažkokios įmonės, kuriai galėčiau parašyti, mat man atrodė nesąmonė tos savanorių organizacijos. Įsivaizdavau, kad ten reikia aptarinėti, ką gero nuveikei ir nuobodžiauti. Tačiau galiausiai perlipau per savo principus ir parašiau el. laišką „A.C. Patria“ savanorių kuratorei Birutei. Pas ją yra tokie sąrašai, kurių dėka galima rasti, kas ieško savanorių. Netgi galima įgauti patirties ir savanoriauti tokioje srityje, kurią nori studijuoti ar jau studijuoji. Tai Birutė mane nukreipė į VDU Botanikos sodą ir su ja bei jos kuruojamais savanoriais aš turiu tokius nepamirštamus vasaros prisiminimus.

Savanorystė – tai ne darbas. Tai savęs pažinimo ir pagalbos kitam laikas, kurį gali nuspręsti pats. Į Botanikos sodą aš einu, kaip susitariam, darbuotojai visada randa kompromisus su man tinkamu laiku. Ten aš gaunu visokių atsakomybių, kurios man atrodo labai reikšmingos. Jaučiuosi kaip didelės komandos dalis! Man patikimi visokie darbeliai, pvz.: surinkti vaistažoles, džiovinti vaistažoles, ravėti edukacinius daržus, juos laistyti, rinkti derlių. Netgi teko sudalyvauti didžiuliame renginyje. Tikrai su niekuo nesulyginama, neįtikėtina patirtis, praversianti tolimesnėje mano ateityje.

Vasaros metu savanorystės dėka išmokau atskirti vaistažoles pagal išvaizdą ir kvapą, greitai orientuotis  ir lengvai adaptuotis.

Taigi dabar daugiau apie organizaciją. Taigi mes, vietiniai Kauno savanoriai, kas dvi savaites susirenkame jaukiame namelyje, geriam arbatą ir dalijamės patirtimis ne tik savanorystės metu, bet ir kasdieniame gyvenime. Oho, kiek daug visiems visko nutinka ir kokiose įdomiose vietose galima savanoriauti! Kartu su savanoriais ir „A.C. Patria” darbuotojomis keliavome į mokymus. Jų metu mes ėjome į žygį, pirmąkart plaukėme kanojomis ir nakvojome jurtoje. Žinoma, to dalis buvo ir maisto ruošimas ant laužo, ir įvairūs komandiniai žaidimai, kurių metu mes tapome neatsiejami, surišti atsiradusiu pasitikėjimu ir bendryste. Kas be ko, buvo labai įdomu ir neįtikėtinai linksma!

Tikiuosi, kad mano patirtis ką nors sudomino ir paskatino savo laisvą laiką skirti smagių prisiminimų kūrimui. Būsimam savanoriui (ar savanoriams) aš noriu palinkėti nebijoti būti smalsiais, nes aš pati neįtikėtinai bijojau pirmą kartą važiuodama į VDU Botanikos sodą, eidama į pirmą savanorių susirinkimą ir rašydama Birutei. O juk nebuvo jokio reikalo nerimauti! Tad siek savo svajonių ir keliauk ieškoti nuotykių!

„Jaunimo socialiniai metai 2018” dalyvė, vietinė Kauno savanorė Miglė Lekešytė