Siunčiama nuotrauka

Mobilizacija

Kas yra mobilizacija?

Mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas rengiantis individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai, taip pat pasirengimas suteikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms.

Mobilizacijos metu, kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat numatomas karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą.

Kas skelbia mobilizaciją?

Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, – Prezidentas priima sprendimą išleisdamas dekretą ir teikia jį tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę sesiją.

Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė.

Kur skelbiama apie mobilizacijos pradžią?

Pranešimas apie mobilizaciją nedelsiant skelbiamas per žiniasklaidos priemones.

Karo prievolininkus papildomai asmeniškai informuoja už karo prievolę atsakingi kariuomenės padaliniai.

Visuotinės mobilizacijos atveju skelbime nurodoma, kad prasideda visuotinė mobilizacija ir jos skelbimo pagrindas.

Dalinės mobilizacijos atveju skelbime nurodomas tokios mobilizacijos skelbimo pagrindas, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija yra skelbiama, kurios institucijos dalyvauja ir kokios turi būti vykdomos priemonės.

Kaip veikia mobilizacijos sistema?

Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).

Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).

Ūkio subjektai vykdo mobilizacinius užsakymus ir priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams.

Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, toliau dirba ir tęsia savo veiklą kaip įprasta.

Piliečiai savanoriai, norintys prisidėti savo žiniomis ir darbais prie valstybės gynimo, gali kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją, kitas nevyriausybines organizacijas, kurios talkina valstybės institucijoms užtikrinant tam tikrų darbų atlikimą ir paslaugų teikimą, t. y. teikiant pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atliekant gelbėjimo ir kt. darbus.

Paskelbus mobilizaciją: karo prievolininkų pareigos

Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–60 metų karo prievolininkai, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje www.karys.lt/kontaktai). Taip pat šiuose skyriuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams.

Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai siunčiami į paskirtą tarnybos vietą – karinius vienetus, kuriuose atnaujina individualius karinius įgūdžius.

Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie tai informuojami asmeniškai arba per žiniasklaidos priemones.

Šiuo metu įgyti karinį parengtumą jaunuoliai kviečiamipasirinkdami tarnybos būdą. Tai –nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, kario savanorio tarnyba ar jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.

Įgiję pagrindinį karinį parengtumą karo prievolininkai priskiriami Lietuvos kariuomenės parengtajam personalo rezervui.

Taip pat svarbu žinoti, kad karo prievolininkai apie pasikeitusius ryšio duomenis ir kitas asmenines aplinkybes privalo informuoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį (toliau – RKPKS).

Paskelbus mobilizaciją savivaldybės atsakingos už jose gyvenančių civilių informavimą

Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka pasiruošusi vykdyti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir mobilizacinius nurodymus.

Kiekvienoje savivaldybėje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios bus taikomos mobilizacijos metu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos naudodamas korinio transliavimo technologiją, siųsdamas trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

Lietuvos visuomenės, civilinių institucijų, įmonių atstovų ir darbuotojų palaikymas, pagalba ir bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos atvejais ir teikiant priimančiosios šalies paramą, tiek vykdant kitas kariuomenės ar valstybės institucijų užduotis. Tai reiškia reikalingų paslaugų – civilinės infrastruktūros naudojimo, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitų paslaugų – teikimą.

Informacija užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams

Paskelbus mobilizaciją, užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams galios ta pati tvarka, atsakomybė, teisės ir pareigos, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Atsižvelgiant į paskelbtos mobilizacijos mastą, karinį parengtumą ir amžių, pagal poreikį piliečiai būtų šaukiami atlikti karinę tarnybą Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys piliečiai atnaujinti asmeninius ryšio duomenis gali kreipdamiesi į artimiausią savo registruotai gyvenamajai vietai Lietuvoje RKPKS (adresai nurodyti interneto svetainėje http://karys.lt/kontaktai.html).

Svarbu žinoti, kad paskelbus mobilizaciją visa reikalinga informacija taip pat būtų teikiama užsienio šalyse esančiose Lietuvos ambasadose ir konsulatuose.

Kas yra priimančiosios šalies parama?

Priimančiosios šalies parama – tai civilinė ir karinė pagalba, kurią taikos metu ar krizės atvejais suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms, atvykstančioms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms tranzitu per šalį. Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių pajėgų priėmimą, jų dislokavimą.

Tai reiškia, kad atvykstančioms pajėgoms yra suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitomis paslaugomis.

Vyriausybės pavedimu valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos vykdo priimančiosios šalies paramai teikti reikalingas funkcijas pagal savo kompetenciją.

Lietuva, būdama NATO nare, turi būti pasirengusi priimti NATO pajėgas, paruošti visą šalies infrastruktūrą – geležinkelius, jūrų, oro uostus, kelius ir žmones, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas valstybei rengiantis ir vykdant mobilizaciją bei teikiant priimančiosios šalies paramą. Pagrindinis NATO priimančiosios šalies įsipareigojimas, kurį reglamentuoja NATO teisės aktai, yra tai, kad priimančiosios šalies paramą teikia ne tik kariuomenė, bet valstybė plačiąja prasme.

Pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą

Civilinių institucijų atstovams yra organizuojami seminarai, kuriuose suteikiama žinių apie mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistemą, teisinius pagrindus, mobilizacijos sistemoje dalyvaujančių subjektų vaidmenį ir funkcijas.

Tačiau pagrindinis pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą vis dėlto yra pratybos, kurių metu yra įgyjama bendro darbo patirties, įvertinama infrastruktūra, civiliniai ir kariniai paramos teikimo pajėgumai ir galimybės, paramos teikimo procedūros. Pratybų metu sukaupta patirtis panaudojama tolesniam teisiniam reglamentavimui tobulinti ir civilinių ir karinių institucijų sąveikai gerinti.

Kasmet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykstančiose pratybose „Baltijos šeimininkas“ Lietuvos kariai ir civiliai kartu su savo kaimynais tobulina veiksmų koordinavimą vykdant priimančiosios šalies paramos teikimo operacijas.

Galimybės jaunuoliams prisidėti prie savo krašto gynybos stiprinimo

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, kario savanorio tarnyba, arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymai suteikia pagrindinių karybos žinių ir karinį parengtumą, kurie būtini prisijungiant prie reguliariosios kariuomenės paskelbus visuotinę mobilizaciją.

Karo prievolininkai pareiškę norą ar patekę į šaukiamųjų sąrašus, šaukiami atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės vienetuose.

Sėkmingai baigusieji tarnybą įtraukiami į parengtojo rezervo karių sąrašus. Planuojama, kad 2018 metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiama 4000 reikalavimus atitinkančių vaikinų ir merginų (merginos šaukiamos tik savanorės).

Taip pat galima rinktis kario savanorio tarnybą. Tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariai savanoriai sudaro aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą ir į tarnybą, įvairius mokymus ir pratybas yra kviečiami 20–30 dienų per metus.

Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai kviečiami dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Juos baigusiems suteikiamas atsargos karininko laipsnis, jie taip pat yra įtraukiami į parengtojo rezervo sąrašus. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose šiuo metu dalyvauja apie 500 studentų.

Informacijos apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje galima gauti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12 340 arba apsilankius interneto svetainėje www.karys.lt.

Kartotinės rezervo karių pratybos ir informacija jų darbdaviams

Į šias parengtojo rezervo karių žinių atnaujinimo pratybas privalomąja tvarka arba pareiškus norą, kviečiami asmenys, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kartotinėse pratybose rezervistai treniruojasi kariuomenės padaliniuose, kuriems yra priskirti ir kuriuos jie papildytų ekstremalios situacijos atveju.

Atnaujinti karines žinias kviečiami parengtojo rezervo kariai treniruojasi 20-30 dienų per penkerius metus, jie yra aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga ir ekipuote, suteikiamos visos kariui priklausančios socialinės garantijos.

Karo prievolininkai apie šaukimą dalyvauti kartotinėse pratybose turi iškart informuoti ir aptarti tai su darbdaviais. Labai svarbus yra darbdavių supratingumas ir bendradarbiavimas sudarant galimybes darbuotojams vykdyti įstatymo numatytas prievoles.

Asmenims, pašauktiems į kartotines pratybas, už pratybų laikotarpį yra mokamas turimą karinį laipsnį atitinkamas tarnybinis atlyginimas arba asmens pagrindinėje darbovietėje gaunamas vidutinis darbo užmokestis, jei jis didesnis nei atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Šios išlaidos dengiamos iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto.

Parengta pagal Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM informaciją

Kaunas pilnas kultūros

Pagyvenusiu-zmoniu-menuo_plakatas_perziurai Spalis – Pagyvenusių žmonių mėnuo

2018-10-01

Šiai datai renginių nėra
Buvęs 1 iš 1 Kitas
Visi renginiai
  • Kontaktų paieška ir struktūra
    Kontaktų paieška ir struktūra
    Savivaldybės darbuotojų kontaktų paieška
  • Paslaugos
    Paslaugos
    Čia rasite savivaldybės teikiamas paslaugas
  • Transportas
    Transportas
    maršrutai, tvarkaraščiai, e. bilietas
  • Asmenų aptarnavimas
    Asmenų aptarnavimas
    Aptarnaujami padaliniai, paraiškų priėmimo informacija
  • Projektiniai pasiūlymai
    Projektiniai pasiūlymai
    Statinių projektų viešinimas
  • Kultūra ir turizmas
    Kultūra ir turizmas
    įstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
  • Verslas ir finansai
    Verslas ir finansai
    Lengvatos verslui, leidimai, finansai ir mokesčiai, parduodamas turtas
  • Korupcijos prevencija
    Korupcijos prevencija
    Antikorupcijos komisija, kontaktai
  • Urbanistika
    Urbanistika
    teritorijų planavimas ir statyba, žemės sklypai, reklama
  • Civilinė metrikacija
    Civilinė metrikacija
    Santuokos registracijos apžvalga, informacija jaunavedžiams
  • Švietimas
    Švietimas
    įstaigos, ugdymas, premijos
  • Seniūnijos
    Seniūnijos
    kontaktai, paslaugos, naujienos
  • Socialinė apsauga
    Socialinė apsauga
    paslaugos, parama, būstas
  • Aplinka
    Aplinka
    aplinkos apsauga, švara, dviračių takai, gyvūnai
  • Sveikata
    Sveikata
    įstaigos, slauga, sanitarija, teisės aktai
  • Sportas
    Sportas
    įstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
  • Jaunimas
    Jaunimas
    Jaunimo reikalų taryba, projektai, organizacijos
  • Investicijos
    Investicijos
    Investiciniai projektai, strateginiai dokumentai, ES finansuojami projektai
  • Nevyriausybinės organizacijos
    Nevyriausybinės organizacijos
  • Renovacija
    Renovacija
  • Gyvenamasis būstas
    Gyvenamas būstas
  • zalia_ikona_pabegeliai
    Pabėgėlių integracija
  • Civilinė sauga
    Civilinė sauga ir mobilizacija
  • zalia_ikona_paveldas
    Kultūros paveldas
  • Viešoji tvarka
    Viešoji tvarka
  • Teisės paslaugos
    Teisinė pagalba