Užsitęsę pandemijos iššūkiai nesustabdė Kauno proveržio: naujovių nestokojantis ir strateginius projektus įgyvendinantis miestas paskutiniu metu ūgtelėjo tiek gyventojų skaičiumi, tiek ir pritrauktomis investicijomis. Kauno miesto taryba praėjusią savaitę pritarė mero ir savivaldybės ataskaitai už svarbiausius paskutinių metų darbus. Tuo metu Visvaldas Matijošaitis apžvelgė ryškiausius jo vadovaujamos komandos pasiekimus per įpusėjusią antrąją kadenciją dirbant meru.

Gyventojų ir investicijų augimas

Sėkmingai tęsiamos S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos, sparčiai kylantis mokslo muziejus „Mokslo sala“ bei greta statomas naujasis vandens sporto centras su olimpinių standartų baseinu. Šie ir daug kitų darbų, pasak Kauno mero V. Matijošaičio, parodo, kad pasaulį gerokai sukausčiusi pandemija nesustabdė mūsų miesto ambicijų.

„Prisipažinsiu, mane veža tai, ką šiuo metu matau Kaune. Tačiau girdžiu ir žinau, kad mieste dar liko vietų, kurias reikia sutvarkyti. Paskutiniu metu įgyvendinamos naujovės – tai raktas į modernų, šiuolaikišką ir patogų miestą, kuriame žmonėms norisi gyventi, dirbti ir auginti vaikus“, – sakė Kauno meras V. Matijošaitis, vertindamas 2019–2020 metų miesto pasiekimus.

Jo žodžius apie paskutinių kelerių metų miesto progresą vaizdžiai iliustruoja skaičiai: per 2019 ir 2020 metus gyventojų skaičius Kaune augo per 6,5 tūkst. ir iš viso siekė 293 tūkst., o vidutinis atlyginimas padidėjo 30 proc. ir pirmą kartą viršijo 1 000 eurų.

Miestas pritraukė solidžias tiesiogines investicijas iš svetur, kurių bendra vertė siekia per 80 mln. eurų. Skaičiuojama, kad netolimoje ateityje jos užtikrins daugiau kaip tūkstantį naujų darbo vietų.

Infrastruktūra sportui ir inovacijoms

Apžvelgiant ryškiausius paskutinių dvejų metų darbus, atskiro įrašo vertas projektas Lampėdžio krante. Čia prieš metus duris atvėrė moderni sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazė su pilnavertišku kompleksu treniruotėms, o vos tik baigus trasos gilinimo darbus, čia galės vykti aukščiausio rango irklavimo varžybos.

Dar vienas šviežutėlis objektas – naujieji Ledo rūmai – iškilo buvusioje laukymėje greta „Girstučio“. Tiesa, kol kas šios erdvės pasitarnauja kaip vakcinavimo centras, tačiau jau netrukus kauniečiai sulauks progų užsukti į tribūnas stebėti dailiojo čiuožimo pasirodymų ar ledo ritulio kovų. Juolab kad mūsų miesto ekipa „Kaunas Hockey“ šiemet pirmąkart istorijoje iškovojo Lietuvos čempionų titulą ir yra pasirengusi jį ginti toliau.

Tuo metu pačiame statybų įkarštyje esančio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono pašonėje jau baigiama legendinės sporto halės rekonstrukcija. Šį rudenį duris atversianti multifunkcinė erdvė taps atvira ne vien sportui, bet ir kultūrinėms, bendruomeninėms bei neformaliojo ugdymo veikloms.

Ne mažiau svarbus pasiekimas jau plika akimi matomas Aleksote: sena karinės aviacijos teritorija išgyvena konversiją ir netrukus taps investuotojams patraukliu Inovacijų pramonės parku. Europos prospekto pašonėje plytinčiame 30 ha sklype per praėjusius metus įrengta inžinerinė infrastruktūra – planuojama, kad čia įsikursiančios aukštųjų technologijų įmonės steigs savo tyrimų centrus ir vystys prototipinę gamybą.

Atgimusios viešosios erdvės

Viešųjų erdvių atnaujinimas jau tapęs savotiška Kauno miesto vizitine kortele. Nemažai kantrybės iš gyventojų pareikalaujantys darbai galiausiai džiugina akį traukiančiais rezultatais.

Dvejų metų miesto darbų suvestinėje svarbią vietą užima vienas miesto simbolių – atgimusi Laisvės alėja. Dabar ilgiausią pėsčiųjų gatvę Rytų Europoje (1,6 km) puošia ne tik pėstiesiems ir dviratininkams draugiška granito danga, bet ir nauji suoliukai, LED apšvietimas bei išryškinti gėlynai.

Vienoje lankomiausių vietų mieste atgimė ir nuo romantiškų pasimatymų neatsiejamas Laisvės alėjos fontanas. Jis išsaugojo autentišką išvaizdą bei pasipildė naujomis technologijomis – nuo šiol greta šviesų, muzikos ir vandens šokio šou jis turi ir vėsinantį rūko efektą.

Ne tik savo, bet ir viso miesto veidą iš pagrindų pakeitė atgijusi Vienybės aikštė. Sulaukusi prestižinių įvertinimų už dizainą bei architektūrą, ji netruko tapti išskirtiniu traukos centru tiek kauniečiams, tiek ir miesto svečiams. Po rekonstrukcijos ją papuošė fontanas, dirbtinis upelis, suoliukai ramiam poilsiui ir apšvietimas. Jau greitai pokyčių sulauks ir kitapus K. Donelaičio g. esantis Studentų skveras.

Žaliasis miesto kursas

Parkai, skverai ir kitos žaliosios erdvės ir toliau išlieka dėmesio centre. Paskutiniu metu darbai užvirė Nemuno ir Neries santakoje, Neries krantinės parke, taip pat K. Petrausko ir M. Jankaus gatvių skvere. Gamtotvarkos darbai įsibėgėję ir Ąžuolyne. Jau pasirengta Nemuno salos parko ir Kęstučio bei Gedimino gatvių sankirtoje esančio skvero rekonstrukcijai.

Skatinant darnų judumą, kardinaliai atnaujintas viešojo transporto parkas. Bendra investicijų suma per kelerius metus siekia apie 70 mln. eurų. Nuo šiol keleivius Kaune veža 85 nauji „Solaris“ troleibusai, 100 hibridinių MAN autobusų ir juos papildantys „Temsa“ bei „Mercedes-Benz“.

Dar daugiau galimybių riedėti ekologiškomis transporto priemonėmis – bendras Kaune nutiestų dviračių takų atstumas perkopė 106 kilometrų ribą. Be to, mieste įrengta apie tuzinas naujų elektromobilių įkrovimo stotelių.

Pasiruošimas išskirtiniam įvykiui

Atnaujintas Kauno kultūros centras, kapitališkai suremontuotas Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos centrinis pastatas Laisvės alėjoje ir jau netrukus lankytojams po renovacijos duris atversiantis legendinis kino teatras „Romuva“. Tai tik keletas stambesnių projektų, susijusių su kultūriniu gyvenimu mieste.

Jau kelerius metus Kaunas turiningai artėja 2022-ųjų link, kuomet Europos kultūros titulą pelnęs miestas taps pagrindine Senojo Žemyno scena. Šimtai suplanuotų veiklų ir renginių dėl pandemijos buvo greitai persikėlę į virtualią erdvę, o nemaža dalis pasirodymų keliavo tiesiai pas kauniečius į jų kiemus.

Tuo pačiu Kaunas svariai prisideda prie kūrybinių idėjų realizavimo. Per 2019–2020 m. naujiems meniniams akcentams skirta daugiau kaip 542 tūkst. eurų. Iš viso įgyvendintos trys dešimtys originalių idėjų, tapusių išskirtiniais Kauno akcentais. Be to, galerija po atviru dangumi tapęs miestas skirtingose erdvėse talpina apie 70 gatvės meno kūrinių, kuriems puikiausia drobe tapo pilkos pastatų sienos.

Dar vieno itin reikšmingo pripažinimo laukiama kitąmet, kuomet paaiškės, ar Kaunui bus suteiktas stipriausias turizmo ženklas – septynerius metus trukęs pasiruošimas tarpukario architektūros įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą pasiekė finišo tiesiąją.

Rūpestis dėl mažųjų kauniečių

Nuo 2020-ųjų kiekvienas pasaulį išvydęs mažylis gauna dovanų – 300 eurų vertės gyvenimo pradžios kraitelį su linkėjimu „Kad augtum laimingai“. Jo turinyje – vaiko auginimo vadovas, prisiminimų knyga, kūdikio priežiūros reikmenų rinkinys ir Kauno dovanų kortelė. Tokiomis staigmenomis jau apdovanota daugiau kaip 2,5 tūkst. šeimų.

Ūgtelėjusiems vaikams – daugiau galimybių kokybiškam ugdymui. Jau kelerius metus Kauno miesto švietimo įstaigos laikosi reitingų viršuje pagal abiturientų pasiekimus. Nuolat didinamas vietų skaičius darželiuose leido pamiršti eilių problemą, tačiau dabartinis rūpestis – kad įstaigos būtų kuo patogiau pasiekiamos. Jau rudenį duris atvers prieš metus pradėtas statyti modernus 200 vietų darželis Šilainiuose, Kuršių gatvėje. Suprojektuota ir dar viena įstaiga, kuri iškils Romainiuose, Vijūkų gatvėje.

Išsamiai bei vaizdžiai susipažinti su visa 2020 metų Kauno mero ir savivaldybės ataskaita, kuriai praėjusią savaitę pritarė miesto taryba, taip pat pastarųjų dvejų metų nuveiktų darbų bei pasiektų rezultatų apžvalga galite internete.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija