Šalyje minint Sugiharos metus, į Kauną sugrįžo Sugiharos savaitė. Festivalis lankytojus kvietė iš arčiau pažinti japonišką kultūrą bei Lietuvą su Tekančios Saulės šalimi jungiančią istoriją, dalyvaujant filmų peržiūrose, koncertuose, paskaitose, mugėse ir kitose veiklose. Gausią renginių programą vainikavo pačioje Kauno širdyje, greta Laisvės alėjos atidengta bronzinė skulptūra, įamžinusi drąsiojo konsulo atminimą.

„Sugiharos atminimas ir jo moralinis palikimas dabarties kartoms buvo ir yra tvirtas tiltas, kuris jungia Lietuvą su Japonija, Izraeliu, JAV, Australija ir kitomis šalimis, kurioms artimos  humanizmo vertybes. Tegul šis paminklas visada primena mums, kad turime mokytis iš Sugiharos veiksmų ir skaudžios Antrojo pasaulinio karo patirties. Tvirtai laikykimės laiko patvirtintų moralinių vertybių, likime teisūs amžinybės akivaizdoje“ – skulptūros atidengimo ceremonijoje kalbėjo Prezidentas Gitanas Nausėda.

Istorinės atminties vieta

Bronzinis monumentas papuošė erdvę greta viešbučio „Metropolis“, kur prieš išvykdamas į Berlyną humaniškumo idėją skleidė Japonijos konsulas.

„Simboliška, kad minint  80-ąsias konsulo veiklos Kaune metines, paminklas iškilo būtent greta Laisvės alėjos – juk Sugihara tūkstančiams žmonių dovanojo laisvę. Jis kilniai ištiesė pagalbos ranką ir suteikė „gyvenimo vizas“ tūkstančiams žydų, kai to ypač reikėjo. Didžiulė garbė žinoti, jog visa tai yra neatsiejama Kauno istorijos dalis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Beveik 4 metrų aukščio skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinyje „Čiunei Sugiharai atminti“ vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš platinuotos bronzos. Skulptūros pagrinde pavaizduotas Č. Sugiharos antspaudas bei Japonijos konsulo veiklą įprasminantys žodžiai „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėji visą pasaulį“, išgraviruoti lietuvių, japonų, anglų ir jidiš kalbomis.

Pasaulį pakeitęs kilnumas

Čiunė Sugihara – Japonijos diplomatas, 1939–1940 metais rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais jis padėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Taip jis rizikavo savo karjera, nes oficialiai tam neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo.

1940 m. rugsėjį, kuomet konsulatas Kaune buvo uždarytas, Č. Sugihara ir toliau pasirašinėjo vizas „Metropolio“ viešbutyje. Liudininkų teigimu, paskutinėmis akimirkomis, prieš išvažiuojant į Vokietiją, konsulas pildęs vizas netgi traukinyje Ryga–Berlynas, kurias pasirašytas mesdavęs pro traukinio langą.

Manoma, kad galėjo būti išduota iki 10 tūkst. vadinamųjų „gyvybės vizų“.

Už savo veiklą, išgelbėjusią tūkstančius gyvybių nuo baisios lemties, Izraelio vyriausybė japonų diplomatą titulavo Pasaulio tautų teisuoliu.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija