Kaune viešėjęs Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič susitiko su meru Visvaldu Matijošaičiu aptarti svarbiausius infrastruktūros klausimus – įgyvendintus projektus ir planuojamus stambius objektus. Šiemet su Vyriausybės pagalba rekordinio dydžio investicijas miesto tvarkymui skyręs Kaunas, ministro vertinimu, gali būti laikomas aiškiu lyderiu visoje šalyje.

Pietrytinis aplinkkelis nuo HES‘o iki Ateities plento, projektuojamas Kėdainių tiltas per Nemuną ir būsimas transporto mazgas Vilijampolėje, ties Brastos, Jurbarko bei Neries krantinės gatvių sankirta. Šiuos tris ryškiausius ateities projektus savivaldybės vadovai pristatė ketvirtadienį Kaune viešėjusiam susisiekimo ministrui J. Narkevič su komanda.

„Važiuojant pro Kauną, akivaizdžiai matyti pokyčiai ir toliau vykstantys darbai. Miestas investuoja dukart tiek lėšų, kiek skiriama iš valstybės. Tai yra įspūdinga. Skaičiuojant procentine išraiška, tikriausiai esate lyderiai Lietuvoje. Manau, Kaunas yra sparčiausiai besivystantis miestas, puikiai bendradarbiaujantis su mūsų ministerijai pavaldžiomis įmonėmis“, – ligšiolinį progresą palankiai vertino susisiekimo ministras.

Tuo metu V. Matijošaitis suskaičiavo, kad šiemet Kauno gatvių, pėsčiųjų bei dviračių takų remontui ir atnaujinimui skirta rekordinio dydžio suma – beveik 40 mln. eurų. Miesto biudžeto lėšos sudarė maždaug 28 mln. eurų ir dar beveik 10 milijonų skyrė Vyriausybė.

„Kai atėjome dirbti Kaunui, per metus gatvių remontui būdavo skiriama apie šeši milijonai – miestas buvo nepelnytai apleistas. Pirmiausia pasirūpinome, kad rangovai ir savivaldybės darbuotojai pažintų skaičius ir suprastų, kas kiek turi kainuoti. Kai nusiderėjome darbų kainas, užtikrinome, kad kelininkams nereikėtų varinėti savo technikos tarp miestų, o galėtų nenutrūkstamai visą sezoną dirbti Kaune – nuo įšalo pabaigos iki kitų pirmų šalčių, – pasakojo V. Matijošaitis. – Suprantu, kad šiuo metu miestas atrodo kaip didelė statybos aikštelė, bet taip yra todėl, kad visa administracijos komanda siekia įgyvendinti planuotus pokyčius, nenukeliant jų vėlesniam laikui.“

Kauno meras pridūrė, kad gatvės mieste tampa ne tik lygios, bet ir tvarkingai suženklintos. Čia jis prisiminė dažnu diskusijų objektu tampančius vadinamuosius rombus ir pastebėjo, kad per šiuos metus pėsčiųjų perėjose nebūta aukų.

Susitikimo metu taip pat diskutuota apie Lietuvoje vis sparčiau gaivinamą laivybą, Kaune įsikūrusios Vidaus vandens kelių direkcijos iniciatyvas bei miestui ir visai šaliai strateginę reikšmę turintį „Rail Baltica“ projektą.

Jau kitąmet Kaune planuojama pradėti pietrytinio aplinkkelio statybų pirmą etapą – apvažiavimą nuo HES‘o iki Amalių. Be to, Kaunas tęsia būsimo tilto per Nemuną projektavimo darbus, siekiant sumažinti statybų kaštus. Jis sujungtų Vilijampolę ties Kėdainių gatve su kitapus upės esančia Marvele. Taip pat miestas toliau puoselėja planus įgyvendinti stambų projektą kardinaliai pakeičiant eismo srautų valdymą ties P. Vileišio tiltu Vilijampolėje – tam reikalingos maždaug 10 mln. eurų investicijos.

Ministras žadėjo peržvelgti galimus finansavimo šaltinius, kurie padėtų sparčiau vystyti tokio masto projektus: „Mūsų prioritetas – atkreipti dėmesį ir dar labiau remti aktyvias savivaldybes. Ieškosime galimybių prisidėti ir prie kitų ambicingų Kauno projektų, nes aiškiai matyti, kad miestui puikiai sekasi juos įgyvendinti.“

Greta visų aptartų projektų bei darbų buvo paliestas ir Susisiekimo ministerijai pavaldaus Lietuvos pašto centrinių rūmų Kaune klausimas. V. Matijošaitis pakartojo miesto poziciją, kad išskirtinis architektūros objektas Laisvės alėjoje turėtų būti sutvarkytas ir puošti reprezentacinę miesto erdvę, tačiau panaudoti jį savivaldos funkcijoms vykdyti būtų neracionalu.

Per darbinį vizitą Kaune J. Narkevič apžiūrėjo vieną stambesnių projektų – magistralėje A1 vykstančias naujojo tilto statybas per Nerį. Po susitikimo su Kauno miesto vadovais susisiekimo ministras lankėsi valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioje bendrovėje „Kelių priežiūra“.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija