Kaune jau kelerius metus naudojamas specialus kelio ženklinimas – vadinamieji rombai – duoda rezultatų. Pasitelkta Japonijos patirtis leido sumažinti skaudžių nelaimių skaičių ties pėsčiųjų perėjomis apie 40 procentų. Šia eismo saugumo naujove jau domisi ir kitos šalies savivaldybės.

Skaičiai kalba patys už save

Glaudžius ryšius su Tekančios Saulės šalimi palaikantis Kauno miestas iš japonų perėmė vieną veiksmingesnių priemonių eismo saugumui užtikrinti. Miesto gatvėse, artėjant prie pėsčiųjų perėjų, jau kuris laikas vairuotojų dėmesį atkreipia masyvūs rombo formos ženklai.

„Japonija ir kitos išsivysčiusios šalys daugelį metų naudoja panašius įspėjamuosius ženklus. Šią praktiką sėkmingai pritaikė ir Kaunas. Tai, jog naujovė pasiteisino, rodo ir policijos duomenys. Miesto pareiga užtikrinti, kad būtų maksimaliai saugoma kiekvieno žmogaus sveikata ir gyvybė. Sunku suprasti kartais iš šalies pasigirstančią kritiką apie šią idėją, kai skaičiai aiškiai rodo, jog tai duoda teigiamą efektą“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Policijos statistika rodo, kad kelininkams paženklinus Kauno gatves rombo formos simboliais, šiemet iki lapkričio vidurio pėsčiųjų perėjose užfiksuoti 49 eismo įvykiai, kuomet nukentėjo žmonės. Praėjusiais metais per identišką laikotarpį jų suskaičiuota 54.

Tuo metu 2016 metais per vienuolika su puse mėnesio Kauno pėsčiųjų perėjose užfiksuoti 82 įskaitiniai eismo įvykiai, o 2017 m. šis skaičius dar labiau augo – iki 86. Nemažėjant eismo nelaimių, būtent 2018 m. imta taikyti kitose pasaulio šalyse pasiteisinusią netradicinę priemonę.

Iškart po to atitinkamai ėmė mažėti ir sužeistųjų skaičius – nuo 84 žmonių užpernai iki 48 nukentėjusiųjų šiemet.

Eksperimentas tęsis toliau

Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero, beveik du metus trunkantis eksperimentas – akivaizdžiai pasiteisino. Šiuo metu tokie įspėjamieji ženklai įrengti prieš visas techninius parametrus atitinkančias pėsčiųjų perėjas, todėl kol kas daugiau jų „piešti“ gatvėse nenumatoma.

Kauno miesto savivaldybė nusiteikusi ir toliau uoliai stebėti situaciją ir vertinti statistinius duomenis, kad prireikus galėtų operatyviai imtis reikiamų priemonių.

„Natūralu, jog Kaune kardinaliai pagerėjus gatvių būklei, vairuotojai nevengia smarkiau paspausti greičio pedalo, o tai sukelia naujus iššūkius. Įspėjamieji ženklai – dar viena priemonė, skirta užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Šiuo atveju skaičiai yra mūsų pusėje. Esame pasirengę gerąja patirtimi pasidalinti su kitais. Juolab kad tikrai sulaukiame nemenko dėmesio iš įvairių šalies miestų ir miestelių“, – optimizmo neslėpė P. Keras.

Ir vairuotojams, ir pėstiesiems

Eismo organizavimo specialistai primena, kad rombo formos ženklai turi dvejopą reikšmę. Visų pirma, jie skirti atkreipti vairuotojų dėmesį, jog šie artėja prie pėsčiųjų perėjos. Be to, pėstysis gali įvertinti atvažiuojančio automobilio greitį ir galimą jo stabdymo laiką.

Ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 metrų.

„30 metrų – būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį. Žinoma, jeigu neviršija leistino greičio. Pėstieji taip pat turėtų atkreipti dėmesį. Matant, kad automobilis pravažiavo „rombą“ nesulėtinęs greičio, reikia įvertinti, jog toks vairuotojas greičiausiai nespės sustoti laiku“, – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Rezultatyvūs pokyčiai

Prie gerėjančios eismo įvykių statistikos prisideda ne vien rombai. Per paskutinius kelerius metus daugiau kaip 400 pėsčiųjų perėjų Kaune įrengtas kryptinis LED apšvietimas. Dar ties 12 pėsčiųjų perėjų įdiegta išmanioji LED signalizacija, informuojanti vairuotojus apie artėjančius pėsčiuosius. Daugiau kaip 2 eismo juostas kertančiose perėjose įrengta per šimtą pėsčiųjų saugumo salelių.

Per dvejus metus Kaune rekonstruota bei įrengta virš 40 šviesoforais reguliuojamų sankryžų bei pėsčiųjų perėjų. Aštuoniose vietose veikia greičio matuokliai. Nuolat analizuojant avaringumo situaciją, iki šios dienos panaikinta apie 100 „juodųjų dėmių“, t. y. vietų, kuriose nuolat eismo įvykiuose būdavo sužalojami žmonės.

Statistika rodo, kad beveik trečdalis visų tragiškai pasibaigusių eismo nelaimių Lietuvoje įvyksta būtent pėsčiųjų perėjose.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija