Siunčiama nuotrauka

Kauno moksleiviai laiko specialius testus: įvertins ne tik žinias, bet ir vaikų savijautą

Kauno miesto ugdymo įstaigų auklėtiniai šiomis dienomis įnikę į specialius testus. Beveik 10 tūkstančių 2-ų, 4-ų, 6-ų ir 8-ų klasių moksleivių dalyvauja kasmetiniame tyrime, siekiant įvertinti jų pažangą, mokymo kokybę ir bendrą klimatą mokyklose. Imdamasi tokios iniciatyvos, Kauno miesto savivaldybė siekia užbėgti už akių problemoms, kurios dažnai išaiškėja tik baigiant mokyklą.

„Po abitūros egzaminų Lietuvoje kasmet pasipilantys nuogąstavimai dėl prastėjančių mokymosi rezultatų ar ydingos švietimo sistemos – tai pasekmės, kurias keisti jau per vėlu. Kaunas nori žinoti realią situaciją kuo anksčiau. Visų pirma, čia didelė pagalba miesto švietimo sistemai, atskiroms mokykloms ir jose dirbantiems pedagogams, sužinant silpnąsias vietas, siekiant tobulėti. Tai naudinga ir moksleiviams, kurie palengva, be streso pratinasi prie žinių patikrinimų, gali objektyviai matyti savo gebėjimų lygį, daryti atitinkamas išvadas“, – sakė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Nacionalinio egzaminų centro organizuojamame tyrime Kauno miesto savivaldybei priklausančios bendrojo ugdymo įstaigos dalyvauja jau penktus metus. Šiemet diagnostinius ir standartizuotus testus sprendžia 55 miesto mokyklų auklėtiniai – iš viso 9749 mokiniai. Pernai jų buvo 500 mažiau.

Antrokai atlieka rašymo, skaitymo ir matematikos užduotis. Vyresniesiems teks atsakyti ir į klausimyną apie ugdymo aplinką bei kokybę. Tai padės nustatyti mokyklų kultūros ir bendro klimato, patyčių situacijos bei gebėjimų mokytis rodiklius. Ketvirtokų laukia papildoma pasaulio pažinimo užduotis, o aštuntokų – socialinių ir gamtos mokslų testai. Balandžio 25 d. prasidėję testai truks iki gegužės 5 d. Moksleiviai, dėl kokių nors priežasčių negalėję dalyvauti testuose, pakartotinai jų spręsti negalės.

„Tokiu savotišku monitoringu suinteresuoti tiek vaikai, jų tėvai, tiek ir pačios mokyklos bei, žinoma, savivaldybė. Čia tikrai ne egzaminas, kuris kažką lemtų. Nuogąstaujančius dėl rezultatų užtikriname, jog visi duomenys mokyklose bus skelbiami visiškai nuasmeninti, o savivaldybės ar nacionaliniu lygmeniu – netgi be mokyklų pavadinimų. Tuo metu individualūs moksleivių pasiekimai bus pateikiami ir matomi tik kiekvienam asmeniškai. Tėvai šiuo atveju gali objektyviai pamatyti realius rezultatus, nes visi testai yra vienodi su konkrečia vertinimo sistema“, – patikino Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Pagal ankstesnių metų rezultatus Kaunas pranokdavo bendrą šalies vidurkį. Nepaisant to, kasmet analizuodami gautas tyrimo išvadas, miesto savivaldybės atstovai drauge su pedagogais ieško būdų didesniam progresui pasiekti.

„Mums tikrai ne tas pats, kaip vaikai jaučiasi mokyklose ir kaip jiems sekasi mokytis. Visas spragas turime atrasti anksčiau nei ateis brandos egzaminai ar kiti formalūs žinių patikrinimai. Tuo pačiu reikia aiškiai identifikuoti, kokios priežastys tai nulemia, kaip efektyviai veikia dabartinės ugdymo metodikos. Esu tikra, kad su tokia užduotimi mes susidorosime. Juk mūsų mažieji kauniečiai mokyklose praleidžia didžiąją dalį savo laiko, tad ten jiems turi būti gera, o pedagogų pastangos privalo atsispindėti moksleivių rezultatuose“, – užtikrintai kalbėjo vicemerė R. Šnapštienė.

Greta pagrindinių tikslų, Kauno miesto savivaldybės atstovai tikisi, kad visa tai padės įtraukti tėvus ir visuomenę teikiant aktualius švietimo sistemos sprendimus. Tuo metu mokyklas tai turėtų paskatinti aktyviau ir sistemingai teikti mokymosi pagalbą jos stokojantiems mokiniams.

 

Ryšių su visuomene poskyrio informacija

Skip to content