Siunčiama nuotrauka

Į Kauną atvyko garsiausi Europos mokslo centrų ekspertai: kurs „Mokslo salos“ koncepciją

Kaip paversti mokslo centrą populiaria ir lankoma vieta, ką reikia daryti norint sukurti įdomų jo turinį ne tik vaikams, bet ir suaugusiems? Į šiuos klausimus atsakys šį ketvirtadienį Kaune viešintys geriausi Europos mokslo centrų protai. Iš penkių valstybių susirinkusių savo sričių profesionalų atvykimo tikslas – padėti sukurti Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ koncepciją.

Ekspertai iš penkių Europos mokslo centrų – Varšuvos, Kopenhagos, Trento, Paryžiaus ir Amsterdamo – su kauniečiais pasidalins savo patirtimi, supažindins su veiklos strategijomis, finansavimo modeliais, naujausiomis ekspozicijų koncepcijomis ir kita veikla, skirta  mokslo centrą paversti intelektualia šeimos pramoga.

„Mokslo centras yra vienas iš svarbiausių projektų Kaune, todėl viskas turi būti padaryta aukščiausiu lygiu. Architektūrinis sprendimas, kurio ieškojo geriausi pasaulio architektai, buvo pirmas svarbus žingsnis. Visuomet vadovaujuosi principu, kad kiekvienas turi daryti tai, ką geriausiai išmano. Todėl ir antrajame etape galvojant, koks bus „Mokslo salos“ turinys, į pagalbą pasitelkėme geriausius specialistus“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pranešėjai, pristatę sukauptą patirtį ir įžvalgas, vėliau sės prie vieno stalo, kur bus gvildenami ekspozicijų gamybos ir tiekimo, architektūros ir interjero dizaino dermės ir kiti klausimai. Bus  aiškinamasi, kas šiuo metu populiaru visame pasaulyje, kokius renginius ar užsiėmimus bus galima vykdyti Nemuno saloje įsikursiančioje mokslo nuotykių šventovėje.

„Žinant šio projekto svarbą, viską darome pamatuotai ir tikslingai. Architektūrinės idėjos konkurso metu mokslo centro vidaus koncepcija nebuvo iki galo užbaigta ir „išdirbta“. Todėl kitas svarbus žingsnis – turinys arba kitaip sakant dvasios, išskirtinumo įdiegimas „Mokslo salai“. Pasikvietėme Europos mokslo centruose dirbančius ir ilgametę patirtį turinčius profesionalus, kurie geriausiai išmano tokių objektų valdymą, ir kurie mums padės rasti teisingą kelią“, – sakė architektas, Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.

Pasak Lietuvos Mokslo tarybos atstovo dr. Rolando Maskoliūno, mokslo centrai toliau sparčiai vystosi visame pasaulyje, nes tai bene įtaigiausia bendravimo su mokslo forma

„Projektas „Mokslo sala“ nepaprastai svarbus visai Lietuvai, kadangi visose pažangiose valstybėse tokių mokslo populiarinimo centrų yra ne po vieną. Pavyzdžiui, NEMO centrą Amsterdame per metus aplanko daugiau kaip pusė milijono žmonių, iš kurių tik 20 proc. sudaro moksleiviai. Itin gausiai lankosi šeimos, nes tai skatina tėvus bendrauti su vaikais, įmenant mokslo paslaptis. Tokie centrai savo įvairiapuse veikla ugdo visuomenės mokslo kultūrą, įtaigiai supažindina su sparčiais technologijų pokyčiais ir jų pasekmėmis aplinkai ir žmogui. Pavyzdžiui, Koperniko centro Varšuvoje misija – skatinti žmones ne tik suvokti pokyčius, bet ir patiems imtis atsakomybės, kurti ateitį“, –  apie vyraujančias mokslo centrų tendencijas pasakojo dr. R. Maskoliūnas.

Praėjusių metų vasarą prasidėjęs „Mokslo salos“ tarptautinis architektūrinis konkursas per keletą mėnesių sulaukė 145 pasiūlymų iš viso pasaulio. Tų pačių metų rudenį paaiškėjo ir nugalėtojas, juo tapo Ispanijos ir Australijos architektų biuras „SMAR Architecture Studio“.

Planuojama, jog techninis mokslo centro projektas po derybų su architektais bus pradėtas rengti antroje šių metų pusėje.

 

Ryšių su visuomene poskyrio informacija

Skip to content