Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kaune susitiko su miesto valdžia, nevyriausybinių organizacijų atstovais, vaikų globėjais ir aptarė socialinio saugumo situaciją, vaikų globos pertvarką, domėjosi, kaip pasiruošta įgyvendinti šiemet įsigaliojusį įstatymą, draudžiantį vaikus iki trejų metukų atiduoti į globos namus.

Dauguma šalies savivaldybių nepasirengė šio įstatymo įgyvendinimui ir neturi jokių alternatyvų vaikų globos namams. Tuo tarpu smurto prieš vaikus nemažėja ir skaudi tragedija veja tragediją, o daugiau nei 3 tūkst. Lietuvos vaikų vis dar auga valdiškose įstaigose, o ne saugiuose namuose.

Visai kitokia padėtis yra Kaune – čia miesto savivaldybė pati ėmėsi aktyvių veiksmų: viena pirmųjų parengė budinčius globėjus, pradėjo reformuoti globos namus, o visai vaikų globos sistemai savo biudžete šiemet numato skirti net 1,3 mln. eurų.

Pasak Prezidentės, kur vadovaujamasi nevaldišku požiūriu į vaiko saugumą, ten ir vaikų globos reforma juda sėkmingai. Kauno miesto pavyzdys rodo, kad galima pradėti veikti nelaukiant specialių įstatymų, papildomų tvarkų aprašų ar pinigų, o tiesiog įdedant daugiau valios ir nuoširdaus rūpesčio. Tai ir yra vienintelis receptas, kaip pasiekti tikslą „Lietuva – be globos namų“.

Kaunas yra vienas pirmųjų, suradusių alternatyvias globos formas – savo iniciatyva ieško įtėvių, globėjų, skiria laiko ir lėšų budintiems globėjams rengti. Kauno miesto savivaldybė dar pernai įsteigė 10 budinčių globėjų etatų, kurie bet kuriuo paros metu gali priimti vaiką iš nesaugios šeimos laikinai globoti savo namuose. Iš visų savivaldybių budinčius globėjus turi tik Vilnius, Kaunas, Telšių rajonas.

„Pernai Kaune pradėtos diegti naujovės ir imtasi sisteminių pertvarkų, kad būtų užtikrinta vaikų gerovė. Šiemet visa tai tęsiame toliau. Noriu, kad  kiekvienas kaunietis suvoktų, jog tai yra mūsų visų vaikai, kuriais privalome visokeriopai rūpintis“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak Prezidentės, Kauno patirtį ieškant alternatyvių globos formų gali perimti ir kitos savivaldybės. Beveik 70 proc. vaikų globos namų priklauso savivaldybėms, todėl vaikų globos pertvarkos sėkmė yra savivaldybių rankose. Prezidentė prieš kelias savaites inicijavo papildomus įstatymus dėl budinčių globėjų statuso įteisinimo, kad taip paskatintų visas savivaldybes aktyviai spręsti vaikų globos pertvarką.

Kauno miestas iš vaikų globos sistemai skirtų lėšų nemažą dalį ketina skirti budinčių ir laikinų globėjų atlyginimams, bendruomenių namams steigti, padėti be tėvų globos likusiems vaikams. Jau vasarį miesto taryba patvirtins konkrečią tvarką, kaip turi būti atlyginama budintiems globėjams – tai užtikrins realią alternatyvą globos įstaigoms, tinkamą globėjų parengimą ir įdarbinimą.

Taip pat Kaunas realiai ėmėsi globos namų pertvarkos – jau pernai pradėta iškeldinti vaikus iš didžiausių globos namų į mažesnius butus, šeimas. Pavyzdžiui, reformavus „Atžalyno“ globos namus, kartu gyvenę beveik pusšimtis vaikų dabar įsikūrę atskiruose butuose ir šeimose. Iš 5 turimų vaikų globos namų Kauno miestas numato reformuoti 3.

Vaikų gerovę ir saugumą paskelbusi prioritetu, Kauno savivaldybė į globos pertvarką įtraukė ir nevyriausybines organizacijas, verslą, Katalikų bažnyčią. Iš viso mieste veikia 18 vaikų dienos centrų ir dar planuojama steigti 2, socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius Kaune yra vienas mažiausių Lietuvoje.