Vytauto Didžiojo universiteto studentai prisijungė prie Kauno iniciatyvos atgaivinti senąsias žydų kapines Žaliakalnyje. Šiomis dienomis baigti daugiau kaip mėnesį trukę fotofiksavimo darbai, kuriais įamžinti beveik 6 tūkst. antkapių.

„Esame dėkingi VDU bendruomenei už tokį geranorišką indėlį atkuriant istorinį paveldą Kaune. Aštuoni studentai atsiliepė į mūsų kvietimą ir atliko išties didelį bei reikšmingą darbą. Kiekvienas antkapis nufotografuotas keliais skirtingais rakursais, tad iš viso turime keliolika tūkstančių nuotraukų. Jos pateks į bendrą duomenų bazę, kuri pasitarnaus tęsiant senųjų žydų kapinių atkūrimo projektą. Be to, specialiai jam šiuo metu kuriama interneto svetainė, kurioje taip pat suguls visas studentų triūsas“, – kalbėjo Kauno miesto tarybos narys ir vienas idėjos autorių, architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Senųjų žydų kapinių tvarkymą inicijavo ir vienais pagrindinių pagalbininkų šiuose darbuose tapo viešoji įstaiga „Maceva“, su kuria sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Pasak J. Audėjaičio, projekto partneriai teikia konsultacijas ir kitą reikalingą paramą sprendžiant istorinio paveldo išsaugojimo klausimus.

Inventorizuoti Kauno Žaliakalnio žydų senąsias kapines ir identifikuoti ten esančius kapus nuspręsta pernai rudenį. Kad tai būtų atlikta pilnavertiškai, pagal visas reikiamas metodikas, pirmiausiai imtasi kapinių tvarkymo darbų. Savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išpjovė sužėlusius krūmokšnius ir kitus menkaverčius želdinius, sutvarkė veją, atliko kosmetinį tvoros remontą ir kitus būtiniausius darbus, kuriuos ketinama tęsti ir toliau. Šiuo metu čia aplink visą perimetrą montuojamos vaizdo stebėjimo kameros.

Liepos pabaigoje kapinėse buvo surengta bendruomeniška talka. Siekiant atgaivinti primirštą erdvę bei puoselėti jos atminimą, Kauno miesto vadovai su keliomis dešimtimis talkininkų nuvalė antkapines plokšteles ir suskaičiavo daugiau kaip 5800 kapaviečių. Vis dėlto anksčiau vandalų nuverstų antkapių kol kas nuspręsta nejudinti.

„Pagal žydų tradicijas nėra priimtina trikdyti mirusiųjų ramybę, todėl kol kas tikrai nesiimsime kilnoti antkapių. Stengsimės atrasti priimtiniausią būdą jiems eksponuoti. Mūsų tikslas yra išsaugoti šį architektūrinį bei istorinį objektą tokį, koks jis yra iš tiesų, o ne keisti realybę kažką imituojant. Natūralus nykimas ir netgi kadaise vykęs tyčinis naikinimas irgi yra savotiškas reiškinys, istorija, kurios nėra prasmės slėpti. Tiesiog stengsimės, kad ateityje tos netvarkos ir vandalizmo čia nebeliktų“, – tvirtino J. Audėjaitis.

Visi antkapių lentelių užrašai ir tekstai artimiausiu metu bus pradėti versti į lietuvių kalbą. Tikimasi, kad tai padės ne vien Kaune ir visoje Lietuvoje gyvenantiems, bet ir plačiai po pasaulį pasklidusiems žydams sužinoti apie čia esančius artimųjų kapus. Neabejojama, kad daugelis savo protėvių amžinojo poilsio vietas atvyks aplankyti ir gyvai. Visa tai, anot J. Audėjaičio, sudaro pretekstą toliau tęsti senųjų žydų kapinių atgaivinimo darbus.

8 hektarų ploto Kauno Žaliakalnio žydų senųjų kapinių kompleksas laikomas vienu didžiausių mieste. Istorinės kapinės įsteigtos 1851 metais ir veikė visą šimtmetį. 1952 metais čia amžino poilsio atgulė paskutinė mirusioji. Vokietijoje gyvenantis velionės sūnus, neseniai atvykęs aplankyti motinos kapą, prisipažino gerokai nustebęs – šitaip tvarkomų senųjų žydų kapinių Žaliakalnyje jam nėra tekę matyti visą pusamžį.

Ryšių su visuomene poskyrio informacija