Kauno miesto vicemero Povilo Mačiulio iniciatyva surengtame pasitarime architektas Šarūnas Kiaunė pabrėžė, jog po rekonstrukcijos Laisvės alėjos grindinys išliks tame pačiame aukštyje kaip ir dabar. Projekto autorius akcentavo, jog pastatų išorėje esantys laipteliai ir pandusai turės būti panaikinti, o judėjimo negalią turinčių žmonių patekimas į pastatus bus užtikrintas sprendimais pastatų viduje.

„Įvažos į pastatus nėra Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto dalis. Priėjimus neįgaliesiems turės įrengti patys verslininkai ar gyventojai“, – sakė architektas Š. Kiaunė.

Atidėlioti negalima

Pasitarime dalyvavę įvairių neįgalius asmenis vienijančių organizacijų atstovai nuogąstavo, jog ne visi Laisvės alėjoje veikiantys verslininkai yra pasiryžę savo lėšomis įrengti judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytas įvažas.

Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovės Nijolės Milkevičienės teigimu, verslininkams, kurie įrengs priėjimus neįgaliesiems, būtų galima taikyti kokias nors mokestines lengvatas.

„Matėme, kad šiuo opiu klausimu trūksta dialogo. Būtini sprendimai buvo atidėliojami, todėl nusprendėme surengti šį susitikimą. Kol Laisvės alėjoje vyksta griovimo darbai, dar nevėlu surasti visiems priimtinus sprendimus“, – pasitarime kalbėjo vicemeras P. Mačiulis.

Daugelis yra sąmoningi

„Projektuojant Laisvės alėjos rekonstrukciją buvo priimtas kompromisinis sprendimas, jog grindinio aukštis išliktų toks kaip dabar. Problema yra ta, jog šalia alėjos esantys patalpų turėtojai pagal Statybos techninį reglamentą privalo užtikrinti, jog būtų galima patekti į jų valdomas patalpas. Laisvės alėjos projektuotojas to išspręsti negali. Juk aišku, jog sutvarkius Laisvės alėją visiems miestiečiams bus didžiulė nauda, o ir tų pačių patalpų vertė išaugs. Laisvės alėja turi būti pritaikyta visiems žmonėms: ir seniems, ir mažiems, ir turintiems regėjimo ar judėjimo negalią. Todėl logiška, kad pandusų problema turi būtų išspręsta patalpų viduje“, – kalbėjo Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.

„Daugelis Kauno verslininkų yra sąmoningi ir socialiai atsakingi. Geriausias to pavyzdys – rekonstruotas A. Juozapavičiaus prospektas. Po esminio atnaujinimo pastatus nupirkę verslininkai visais atvejais savo lėšomis įrengė priėjimus neįgaliesiems, aplink pastatus sutvarkė aplinką“, – diskusijos metu kalbėjo sakė Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

„Ši situacija nėra nei juoda nei balta. Šioje vietoje reikės individualizuotų sprendimų. Turėsime išsigryninti konkrečius probleminius taškus ir ieškoti būdų, kaip juos išspręsti“, – reziumavo vicemeras P. Mačiulis.

Opios ir kitos vietos

Pasitarimo dalyviai sutarė, jog dialogą su Laisvės alėjoje veikiančiais verslininkais koordinuos rekonstrukciją prižiūrintys Miesto tvarkymo skyriaus atstovai. Taip pat bus ieškoma galimybių patogius įėjimus neįgaliesiems įsirengusiems verslininkams pritaikyti mokestines lengvatas.

„Ir be Laisvės alėjos mūsų mieste yra visa aibė viešųjų erdvių, visuomeninių pastatų ir įstaigų, kurios elementariai neatitinka civilizuotos šalies kriterijų. Tiek savivaldybės, tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek ir kitų institucijų bendro komandinio darbo dėka šioje srityje turėsime pasiekti proveržį. Galiu užtikrinti, kad šioms problemoms ir temoms skirsime daug dėmesio“, – pabrėžė trečią savaitę Kauno vicemero pareigas einantis P. Mačiulis.

Viešųjų ryšių poskyrio informacija