Prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti krosnis ir išvalyti dūmtraukius.

Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse (pro juos gali prasiveržti ugnis), taip pat kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

• Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.
• Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.
• Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kūrenant krosnis ypač pavojingos smalkės. Jos yra bespalvės ir bekvapės, jomis galima apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.

Rekomenduojame pasirūpinti savo saugumu ir gyvenamosiose patalpose įsirengti smalkių jutikius.

Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai:

• lengvas apsvaigimas;
• mieguistumas;
• sąmonės netekimas.

Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, o patalpas gerai išvėdinkite.

Jeigu šildotės elektriniais prietaisais:

• pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpasis jungimas;
• elektrinius šildymo prietaisus statykite toliau nuo užuolaidų bei baldų;
• nepalikite ant elektros prietaisų padžiautų drabužių;
• išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.

Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

Jeigu naudojatės dujiniais šildytuvais:

• laikykitės gamintojo techninėje instrukcijoje nurodytų reikalavimų;
• įrengiant dujinius prietaisus, turi būti įrengiama patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas;
• patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos. Jose turi būti varstomas langas arba orlaidė ir durys. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką).

Atminkite, kad naudojantis dujiniais prietaisais (kaip ir kūrenant krosnis) kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Todėl bent jau miegamuosiuose patartina įsirengti smalkių detektorių.

Dujų nuotėkio atveju (dujoms susikaupus ore) kyla sprogimo grėsmė!

Ką daryti patalpoje pajutus dujų kvapą:

• nosį ir burną užsidenkite drėgnu audeklu ir nosine;
• užsukite dujų ir dujų prietaiso čiaupą;
• plačiai atidarykite langus, duris ir, sukėlę skersvėjį, vėdinkite patalpas;
• nedekite ugnies, nerūkykite;
• nejunkite elektros prietaisų ir jungiklių;
• užuodę dujų kvapą, būtinai praneškite Dujų avarinei tarnybai telefonu 1804;
• telefonu naudokitės tik neuždujintoje aplinkoje ir ten, kur nėra dujų kvapo;
• jeigu dujų kvapas juntamas daugiabutyje, perspėkite kaimynus, kad jie nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais skambučiais;
• pasirūpinkite, kad žmonės, esantys butuose arčiausiai dujų nutekėjimo vietos, skubiai išeitų į lauką.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdybos informacija