Renginys  vyks 2024 m. sausio 9 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas). Renginio pradžia 16 valandą. Renginys nemokamas.

Sausio 11 d. SSRS kariai užėmė Krašto apsaugos departamento pastatą, o vidurdienį – Spaudos rūmus ir spaustuvę. Kitu taikiniu tapo Vilniaus televizijos bokštas bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatas. Čia sausio 13-osios naktį tūkstančiai beginklių žmonių stojo prieš tankus ir ginkluotus desantininkus. Nelygioje kovojo gyvybes paaukojo 14 taikių gynėjų. Beginklių žmonių auka sukrėtė visą Lietuvą, sutvirtino ryžtą ginti savo valstybę ir nesitraukti agresijos akivaizdoje.

Po kruvinosios sausio 13-osios nakties tūkstančiai žmonių vyko ginti laisvės simbolio – Lietuvos parlamento. Šalia Aukščiausiosios Tarybos būriavosi minios, buvo statomos barikados. Parlamento viduje buvo organizuojamas ginkluotas pasipriešinimas. Savanoriai neketino pasiduoti ir prisiekė kovoti iki galo, pasiryžę naudoti savadarbius ginklus ir sprogstamuosius užtaisus. Tomis sausio dienomis ir naktimis Lietuvos parlamentas gynėsi pats ir vadovavo Lietuvos gynybai. Didvyriška laikysena smurto akivaizdoje demonstravo visuomenės ir politinių lyderių sąmoningumą bei vienybę. 1991 metų sausį prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų degę laužai ir aplink juos susėdę besišildantys Parlamento gynėjai tapo apgintos Lietuvos Nepriklausomybės simboliais.

Minėdamas 1991 m. sausio 13-osios įvykius, Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato parodą ir kviečia į diskusiją, skirtas Lietuvos ryžtui ir laisvės kovai atminti. Parodoje bus eksponuojami Karo muziejaus rinkiniuose saugomi tų dienų Lietuvos laisvės gynėjų ginklai.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėjos dr. Laimos Bucevičiūtės moderuojamoje diskusijoje dalyvaus: pirmasis atkurtos Lietuvos kariuomenės vadas ats. gen. mjr. Jonas Andriškevičius, vienas iš pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ įkūrėjų ats. brg. gen. Česlovas Jezerskas, 1990-1994 m. Lietuvos šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus, istorikas prof. dr. Antanas Kulakauskas.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus informacija