Nematoma Vilniaus kūdikystė – Kreivoji pilis – viena iš trijų Vilniaus pilių, kuri slepiasi tarp medžių. XIV a. gyvenę žmonės, pažvelgę į Trijų Kryžių kalną matydavo medinę gynybinę Vilniaus pilį, istoriniuose šaltiniuose lotyniškai vadintą Curvum Castrum (Kreivoji pilis). Ji sudarė vientisą gynybos kompleksą su kitomis dviem pilimis – Žemutine bei Aukštutine. 1390 m. rugsėjo 4 d. kryžiuočiai su Vytautu Didžiuoju apgulė Kreivąją pilį ir, naudodami arbaletus, bombardas ir trebušetus, ją šturmavo ir visiškai sunaikino.

Beveik 420 metų metraštininkai ir istorikai manė, kad senuosiuose dokumentuose minima Vilniaus Kreivoji pilis – tai ta pati Vilniaus Žemutinė pilis. Anot jų, Vilniuje būta tik dviejų pilių: Gedimino kalne – Vilniaus Aukštutinė pilis, o kalno papėdėje – Vilniaus Žemutinė pilis. Tik 1933 ir 1939 m. archeologų Holubovičių vykdytų tyrimų, kurių metu aptiktas medinis užstatymas, dėka, Vilniaus Kreivoji pilis įgavo vietą. Iš pradžių ji buvo „nutupdyta“ dabartiniame Kalnų parke – ant Bekešo kalno liekanų, vėliau – jau po archeologo Adolfo Tautavičiaus 1956 m. tyrimų – Kreivajai piliai vieta rasta ant dabartinio Trijų Kryžių kalno ir jo prieigose.

Archeologai aptiktus sudegusius pastatus siejo su 1390 metų pilies apgultimi. Daugiau papildomos informacijos apie šios vietos kultūrinį sluoksnį suteikę tyrimai vykdyti jau 1989 – 2025 m. Jų metu aptiktos ne tik sudegusių gyvenamųjų, ūkinių pastatų liekanos, bet ir gynybiniai įtvirtinimai. Paskaitos metu bus aptariamos ir apibendrinamos pagrindinės istorinių šaltinių teikiamos žinios, jas patvirtinantys archeologinių bei laboratorinių tyrimų rezultatai.

Paskaitą „Vilniaus Kreivoji pilis: istorija, archeologija, branduolinė fizika“ skaitys Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato mokslinių tyrimų koordinatorius Darius Kontrimas. Paskaita lydi Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istoriją“, tad renginio metu ją galėsite apžiūrėti nemokamai.