Penktadienį jau tradicine tapusi „Kiemų šventė“ pradėjo 615-ojo Kauno miesto gimtadienio puotą. Festivalyje 40 dalyvių kvietė į įvairius pasirodymus, o Laisvės alėjoje išsirikiavo keli šimtai stalų. Dėl savo spontaniškumo ir nuoširdumo žinoma šventė jau šeštą kartą šlovino bendrystę ir kaimynystę.

Didžiausia vakarienė Lietuvoje

Skaičiuojama, kad ilgiausioje pėsčiųjų gatvėje buriavosi apie 8 tūkst. dalyvių. Į kvietimą susiburti atsiliepė kultūros ir nevyriausybinės organizacijos, įmonės, bendruomenės, draugai ir kaimynai.

„Šių metų „Kiemų šventė“ ir vėl buvo pasiteisinęs eksperimentas. Kaskart renginio dieną galvoju, ar tikrai žmonės ateis ir turės tiek motyvacijos atsinešti stalus, kėdės ir maistą į miesto centrą? Ir kai visa Laisvės alėja prisipildo šurmulio, juoko, gana eksperimentinio ir neformalaus pasiruošimo, supranti, kad tradicija, draugystė ir meilė miestui yra gyvi. Labai džiaugiuosi, kad „Kauno menininkų namai“ iš „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ perėmė ir toliau tęsia festivalio tradiciją – organizacijoje dirba komanda, kuri gali ir turi noro kurti miestą gražesnį, atviresnį ir su daugiau galimybių“, – pasakoja viena iš festivalio organizatorių Simona Savickaitė.

Vienoje didžiausių vakarienių Lietuvoje lankėsi ir netikėtas svečias – nuo vienos iš Putvinskio gatvės sienų nužengęs alternatyviu Kauno miesto simboliu tapęs rožinis dramblys.

„Rožinis dramblys – vienas, tikriausiai, iš labiausiai atpažįstamų kauniečių. Tad kaip gi švęsti be jo? Jį galima sutikti ne tik Kiemo galerijoje – jis apsigyveno beveik kiekvieno kauniečio ir nemažos dalies lietuvių albumuose, nutūpė rūbų atlapuose. Žaismingas, artimas ir atviras – kaip ir Kauno bendruomenės“, – apie vieną laukiamiausių svečių kalbėjo renginio prodiuserė Vaiva Marija Bružaitė.

Kultūrinė festivalio programa – įvairi ir marga. Laisvės alėjoje skambėjo orkestrai, ansamblių, chorų ir gestų kalba atliekamos dainos, elektroninė muzika, grojo pavieniai muzikantai bei jaunieji kūrėjai, dalyviai šoko ir prisijungė prie judesio improvizacijų. Stebino oro akrobatikos bei įvairių muzikos žanrų, skrabalų pasirodymai, vyko fotografijos ir cianotipijos dirbtuvės, skaitymai pro bibliotekos langą, kūrybiniai-geografiniai žaidimai ir daugelis kitų veiklų.

Šventė buvo organizuojama laikantis tvarumo principų, todėl dalyviai buvo kviečiami atsinešti daugkartinio naudojimo staltieses, lėkštes ir puodelius, o stalus puošti mažomis lauko augalų ir gėlių puokštėmis.

Šventė pratęsianti kiemus

„Kiemų šventė“ – jau tradicija tapęs renginys, kuriuo puoselėjama Kauno miesto gyventojų draugystė. Juk kaimynas – arčiausiai mūsų esantis žmogus: su juo sieja ne tik bendra erdvė – laiptinė, kiemas, gatvė ar rajonas, bet ir bendras buvimas laike – džiaugsmai, iššūkiai, idėjos, požiūriai. Žmogui reikia žmogaus – kiekvieno mūsų laimė kuriama per tai, kaip gebame sugyventi vieni su kitais ir kiek galime duoti: išklausyti, būti šalia, dalintis. O ši šventė yra pats tikriausias ir nuoširdžiausias mūsų gebėjimo dalintis liudijimas.

Galima sakyti, kad per šį renginį net nesusimąstydami kedename ir dar vieną gilesnį Laisvės alėjos sluoksnį. Užgimus XIX a. viduryje, kaip ir daugelis viešųjų erdvių ji buvo savojo laiko, istorinio konteksto ir dominuojančios doktrinos atspindys. Šiandien, iš apačios kylančia, bendruomenių iniciatyva Laisvės alėja vis labiau įgauna žmogišką mastelį ir veidą – ji tampa tarsi kiekvieno iš mūsų kiemo tęsiniu.

„Kiemų šventė“ pradėta organizuoti 2017 m. menininko Vytenio Jako iniciatyva, o nuo 2018 m. ji tapo projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ dalimi. Pamažu renginys tapo vis žinomesnis ir apjungė ne tik Kauno bendruomenes, bet ir organizacijas, vietos verslus. Praėjusiais metais šventėje dalyvavo beveik 1,5 tūkst. dalyvių, 10  tūkst. lankytojų, o kūrybines veiklas įgyvendino daugiau nei 60 partnerių ir profesionalų.

Kauno menininkų namų informacija