Mokymosi motyvacija – tarptautinė patirtis

Mokymosi motyvacijos stiprinimas yra kiekvienos mokyklos prioritetinė strategija, atliepianti visuomenės, asmens, švietimo sistemos poreikius. Kuo labiau mokinys bus motyvuotas, tuo sėkmingesnis jis bus ir tuo ilgiau tęsis jo sėkmingo mokymosi kelias. Kauno Rokų gimnazijos pedagogai 2019-2022 m. m. vykdė Erasmus+ programos projektą „Mokymosi motyvacija – individualios pažangos garantas“ (sutarties Nr. 2019-1-LT01-KA101-060266/1) ir sukaupė daug vertingų žinių bei patirties, kaip kryptingai ir tikslingai planuoti, vertinti, organizuoti ugdymo procesą, kuris užtikrintų kiekvieno mokinio individualią ūgtį.

Nors visas projekto vykdymo laikotarpis buvo suvaržytas pasaulinės epidemiologinės pandemijos, Kauno Rokų gimnazijos pedagogams pavyko visuose projekto paraiškoje numatytuose pedagogų kvalifikacijos kursuose dalyvauti gyvai ir pasisemti tarptautinės patirties, išgyventi nepakartojamų įspūdžių bei sukurti galimybių bendradarbiauti ateityje. Tik ieškantis, kuriantis, laimingas pedagogas gali kurti sėkmingą ugdymo procesą ir padėti mokiniui atrasti save. Dalyvauta penkiuose pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kursuose Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje bei dviejuose darbo stebėjimo vizituose Olandijoje ir Italijoje.

Žodis „motyvacija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „morere“ – judinti, skatinti. Motyvacija – tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas. Veiksmų, elgesio skatuliai yra motyvai, visada susiję su kuriuo nors stipriu poreikiu. Motyvas žmogaus psichikoje reiškiasi vaizdo ar minties pavidalu ir skatina patenkinti tam tikrą poreikį. Mokinys įsivaizduoja, kaip jį pagirs mokytojas, ir dar stropiau atlieka namų darbus. Mokymosi motyvacija orientuoja mokinį į tikslą, padeda suvokti, kiek laiko reikės tikslui pasiekti, ar bus reikalingas pastiprinimas ir koks, aktualizuoja būtinas mokinio žinias, gebėjimus ir įgūdžius, pažadina jo jautrumą pagalbai iš išorės, lemia mokymosi kokybę ir mokymosi pasekmes. Yra keturios sąlygos, kurioms esant, vaiko noras mokytis stiprėja ir mokymosi motyvacija bręsta. Tai:

• mokyklos jaukumas;
• vaiko darbingumas (jis nepavargsta ir ilgą laiką išlieka darbingas);
• sėkmės ir bendradarbiavimo džiaugsmas pamokų metu;
• vaiko smalsumas (jį patenkina vis nauja mokymosi medžiaga ir patraukli mokymosi forma).

Jeigu vaikas nuolat patiria nesėkmes, gauna neadekvačius mokytojo vertinimus, stokoja meilės, klausosi vangaus, neįdomaus mokytojo pasakojimo, gauna per sunkias arba per lengvas užduotis, negauna informacijos apie padarytą pažangą, mokomas naujų dalykų per lėtai arba per greitai, mokosi nemalonioje, mokymuisi nepritaikytoje aplinkoje (blogas apšvietimas, šildymas, akustika), mokymosi motyvacija silpnėja.

Skiriamos dvi mokymosi motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė. Kai motyvai kyla iš paties subjekto, kai yra poreikis suvokti, pažinti, tyrinėti, kalbame apie vidinę motyvaciją. Vidinė motyvacija ryški ankstyvosios vaikystės metais. Tuomet vaikai ieško vis naujų potyrių, susidomi naujais dalykais, su malonumu sprendžia kryžiažodžius, galvosūkius, šaradas ir kt. Tuo metu visas pažinimas 75 procentais paremtas vidine motyvacija.

Kai vadovaujamasi motyvais, kurių pradžia priklauso nuo kitų žmonių bei tarpusavio santykių, kalbame apie išorinę motyvaciją. Ja paremtas daugelio mokinių visas formalusis ugdymasis. Šiuo atveju mokiniai mokosi, nes „reikia“: „Einu į mokyklą, nes tėvai to nori“, „Reikia išmokti eilėraštį, nes mokytoja liepė“, „Paruošiu namų darbus, nes kitaip mama neleis žaisti kompiuteriu“ ir pan. Šitokia pseudomotyvacija žaloja vaiko asmenybę, žlugdo norą tobulėti.

Neformalusis ugdymas paremtas 25 procentais vidinės motyvacijos. Daugelis vaikų būrelius pasirenka pagal saviraiškos poreikį, pomėgį ar pagal norą įgyti naujų gebėjimų ir rasti draugų. Tiesa, vaikų norai ir poreikiai keičiasi, jie ieško savasties ir tame kelyje savęs link būna įvairių posūkių. Be to, ir tėvai išsako tvirtą nuomonę: „Lankysi akordeono pamokas ir baigta, nes negali mesti pusiaukelėje”, „Neleisime nutraukti dailės užsiėmimų, nes gyvenime gali prireikti” ir pan., o vaikui jau norisi pabandyti naujas sritis, išbandyti naujus būrelius.

Naujausia tarptautiniuose kursuose ir darbo stebėjimo vizituose įgyta teorinė ir praktinė patirtis mokinių mokymosi motyvacijai stiprinti išgrynino dešimt rekomendacinių idėjų, kaip užtikrinti mokymosi motyvacijos stiprinimą pažadinant vaiko vidinę motyvaciją ir kurti palankią mokymosi aplinką.

Visų pirma, kurkite saugią ir palankią emocinę atmosferą klasėje, svarbu, kad vaikas nebijotų išsakyti nuomonės, nesibaimintų klysti. Mokytojo užduotis – pasirūpinti mokinio emociniu saugumu klasėje ir įkvėpti jį siekti užsibrėžtų tikslų.

Antra, draugaukite su savo mokiniais. Mokinių mokymosi motyvacija ir požiūris į mokslą yra glaudžiai susiję su mokinio ir mokytojo santykiu. Tie mokiniai, kurie užmezga šiltus santykius su mokytoju, labiau pasitiki savimi ir siekia didesnės asmeninės bei akademinės sėkmės nei tie, kuriems su mokytoju tokio santykio susikurti nepavyksta. Kada mokinį ir mokytoją sieja šiltas, draugiškas ir palaikantis ryšys, mokinys labiau domisi ir jo dėstomu dalyku.

Trečia, rūpinkitės sutelkti, formuoti grupes ir dirbti darbo grupėse, skirkite užduočių, kurias atlikdami mokiniai galėtų vienas kitą labiau pažinti.

Ketvirta, kurkite neformalią, jaudinančią mokymosi aplinką, paįvairinkite ugdymosi procesą – dažniau organizuokite veiklą netradicinėse aplinkose, stebėkite gamtą, lankykitės istorinėse vietovėse.

Penkta, atkreipkite dėmesį į mokiniui aktualius dalykus bei į jų prigimtines kompetencijas. Atsižvelkite į mokinio reikmes ir tikslus, būtina mokiniui parodyti, kad tai, ko jis mokosi, jam yra svarbu ir naudinga.

Šešta, didinkite mokinių autonomiją mokymosi procese. Vidinę motyvaciją labai stimuliuoja galimybė gana autonomiškai priimti įvairius sprendimus. Kitaip tariant, kitų nuolatiniai nurodymai ir patarimai, ką ir kaip daryti, dažnai neskatina geriau dirbti ar mokytis. Todėl svarbu skatinti mokinio autonomiškumą mokymosi procese, pvz., leidžiant mokiniui savaip pasakyti, kaip jis suprato tam tikro dalyko esmę.

Septinta, nuolatos žadinkite vaiko smalsumą, parodykite, kad jūsų dėstomas dalykas gali būti įdomus, nešantis džiaugsmą, optimizmą, pozityvias emocijas. Kai mokytojas sužadina teigiamas emocijas, siekdamas pagerinti mokymąsi ir motyvacijos mokytis augimą pasitelkiant humorą, įtraukiuosius klausimus, kurie skatina mokinius kalbėti, bendrauti, mokiniai daug geriau išmoksta ir ilgiau atsimena, nes geras klausimas pažadina smegenis.

Aštunta, raskite, už ką pagirti mokinį, kad viena kita nesėkmė neatimtų džiaugsmo mokytis, įvairiais būdais demonstruokite mokinių pasiekimus, įteikite įvairių pažymėjimų, pasidalinkite rezultatais su bendramoksliais, tiesiog pagirkite. Viešas pripažinimas ir pagyrimas suteikia mokiniams teigiamų emocijų, kurios skatina mokytis ir tobulėti. Kiekvieną kartą megzkite pozityvų grįžtamąjį ryšį, pastebėję mokinių vidinės motyvacijos apraiškas (įsitraukimą, susidomėjimą). Jei nebus „pergalių“ bet kokioje veikloje, tai gana greitai gali sumažėti vidinė motyvacija. Fiksuokime, garsiai išsakykime mokinio individualią pažangą tiek mokyklos, tiek namų aplinkoje.

Devinta, seniai pastebėta, kad daugumą žmonių traukia naujumo troškimas, tame tarpe ir naujų žinių įgijimas. Naujumas sukelia nustebimą, o nustebimas – tai milžiniškas pliūpsnis dopamino galvos smegenyse. Naujas suolas, nauja klasė, naujas žaidimas, naujas mokymosi dalykas, nauja originali pamoka gali prigaminti labai daug dopamino ir suteikti labai daug džiaugsmo. Kitaip tariant, originali patraukli žinia, netikėtumas stimuliuoja mokinį, žadina smalsumą, stimuliuoja motyvaciją. Todėl nebijokite improvizuoti ir žaisti – išlaisvinsite ne tik savo, bet ir mokinių kūrybiškumą.

Dešimtoji rekomendacija – nepraraskite entuziazmo, nes tai galingas emocinis užtaisas. Mokytojo entuziazmas, neformalus domėjimasis dėstomu dalyku maitina mokinių susidomėjimą ir kuria jaudulį mokantis. Entuziastingi mokytojai skatinta mokinius labiau įsitraukti į mokymosi procesą, didina susidomėjimą pateiktos medžiagos įvairove, naujumu ir aktualumu. Galiausiai mokiniai, pajutę mokytojo entuziazmą ir charizmatišką energetiką, užsikrečia ta teigiama, motyvuojančia emocija, kuri skatina sėkmingai pasirinkti gyvenimo kelią.