Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas iš esmės pakeitė požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo įstatymu valstybė pripažino, kad nusikaltimas prieš šeimos narį yra visuomeninę reikšmę turinti nusikalstama veika. Visi vėlesni įstatymo papildymai ir pakeitimai tik parodo, kad esamo Baudžiamojo kodekso nepakanka tirti ir užkardyti tokiems nusikaltimams. Bet ar visi žinome kaip šis įstatymas gina asmenis patiriančius smurtą artimoje aplinkoje, kaip įstatymas traktuoja, kas yra „artima aplinka“, kokios yra smurto rūšis ir kokis kardomosios priemonės taikomos siekiant apsaugoti smurtą patyrusį asmenį?

Įstatymo 2 str. 1 dalyje kas yra artima aplinka sakoma: Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Asmenys, sudarančius artimą aplinką galima suskirstyti į dvi grupes:

1)asmenys, kurie yra arba kada nors buvo susieti artimais ryšiais, bet nebūtinai gyvenantys kartu, tai yra esami ar buvę sutuoktiniai arba sugyventiniai, dabar ar praeityje susieti giminystės ( tėvai-vaikai, seneliai-anūkai, broliai-seserys, pusbroliai-pusseserės, dėdės-tetos, sūnėnai-dukterėčios) ar svainystės (marti, anyta, šešuras, žentas, uošvis, uošvienė, vyro brolis ar sesuo, sesers ar brolio sutuoktiniai ir pan.) ryšiais.

2)asmenys, kurie nors nėra ir nebuvo susieti anksčiau išvardintais ryšiais, bet  gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Taigi, Įstatymo apsauga gali pasinaudoti visi šie asmenys, jei prieš juos smurtauja kiti asmenys iš artimos aplinkos. Kas yra smurtas apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje: Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Tai reiškia, kad įstatymas taikomas ne vien kai auka patiria fizinius sužalojimus, bet ir kai grasinama nužudyti, susidoroti su asmeniu ar jo artimaisiais, sunaikinti turtą ar auka kitaip terorizuojama. Tokius veiksmus galima įvardinti kaip psichinį smurtą. Tačiau gali kilti sunkumų, įrodinėjant, kad tokia veika buvo padaryta. Įvykus smurtui artimoje aplinkoje pirmiausia privalu užtikrinti smurtą patyrusio asmens apsaugą. Įstatyme įvardintos šios asmens apsaugos priemonės:

1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu;

2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.

Šios apsaugos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Svarbu žinoti, kad nukentėjusysis  turi gauti informaciją apie kardomųjų priemonių taikymą. Įstatymo 10 straipsnyje sakoma: Smurtą patyręs asmuo turi teisę: nedelsiant gauti informaciją iš policijos pareigūno ir (ar) tyrėjo apie smurtautojo sulaikymą ir apie smurtautojui taikomas ar baigiamas taikyti kardomąsias priemones, užtikrinančias smurtą patyrusio asmens saugumą. Pagalbą, nuo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiems asmenims teikia Specializuoti pagalbos centrai (SPC). Centro darbuotojai gavę iš policijos informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį ir nukentėjusio asmens duomenis ne vėliau kaip kitą SPC  darbo dieną, telefonu ar kitomis priemonėmis susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą, kompleksinę psichologo ir teisininko pagalbą. Kompleksinė pagalba apima informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą tarp smurtą patyrusio asmens ir pagalbą teikiančių įstaigų ir institucijų. Specializuota kompleksinė pagalba teikiama ir tuomet, jei smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo pats savarankiškai kreipiasi į SPC. Jei reikia specializuota psichologo ir (ar) teisininko pagalba, suderinus konsultacijų laiką teikiama ir centre.

Kauno mieste Specializuotą kompleksinę pagalbą teikia Kauno apskrities moterų krizių centras, 

Tel. Nr 8 679 31930 darbo dienomis nuo 8:00 iki 20:00.  

Švenčių dienomis ir nedarbo metu informaciją teikia „Pagalbos moterims linija“

Tel. Nr. 8 800 66366