Nuo 2026 m. sausio dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose pamatys pasikeitusias kaupiamųjų lėšų sumas. Pokytis nėra namų administratoriaus sprendimas, tai valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymas pagal 2025 m. patvirtintą tvarką. Tačiau didžiausias kabliukas 2026 m. liepos 1-oji. Neturint ilgalaikio remonto plano ir esant prastesnei būklei, įmokos gali didėti kartais, rašoma pranešime žiniasklaidai.sios lėšos nėra administratoriaus pelnas ar administravimo mokestis. Tai konkretaus namo ateities darbams skirta suma, kurios minimalų dydį nustato valstybė. Mūsų pareiga taikyti privalomą minimumą ir aiškiai paaiškinti gyventojams, kodėl sąskaitose atsiranda pokyčiai, sako Civinity plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas.

2025 m. gegužės 7 d. priimtu Vyriausybės nutarimu buvo pakeista kaupiamųjų lėšų skaičiavimo tvarka ir nustatyti didesni privalomi minimalūs dydžiai daugiabučiams. Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas minimalus tarifas, todėl ankstesni mažesni tarifai nebegali būti taikomi. Dėl to nuo 2026 m. sausio 1 d. kai kuriems namams kaupiamosios lėšos perskaičiuojamos iki naujo privalomo minimumo 0,1025 euro už kvadratinį metrą, vietoje anksčiau taikytų mažesnių dydžių.
Jeigu namas jau kaupia daugiau nei nustatytas minimalus dydis, pokyčio sąskaitoje gali nebūti. Minimalus tarifas yra apatinė riba.
Pokytį pajus dauguma, nes kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal būsto plotą. Mėnesio įmoka skaičiuojama dauginant tarifą iš buto ploto. Kiekvienam kvadratiniam metrui mėnesio įmoka didėja 1,02 cento. Keturiasdešimties kvadratinių metrų butui įmoka padidės maždaug keturiasdešimt vienu centu, penkiasdešimties kvadratinių metrų butui maždaug penkiasdešimt vienu centu, šešiasdešimties kvadratinių metrų butui apie šešiasdešimt dviem centais, aštuoniasdešimties kvadratinių metrų butui apie aštuoniasdešimt dviem centais. Šios lėšos kaupiamos konkretaus namo reikmėms. Stogui, vamzdynams, fasadui, laiptinėms ir kitiems bendrojo naudojimo elementams atnaujinti. Tai namo finansinė pagalvė, padedanti planuoti darbus iš anksto ir sumažinti riziką, kad vieną dieną prireiks didelių vienkartinių įnašų. Gyventojams verta įsidėmėti dar vieną terminą. Nuo 2026 m. liepos 1 d. kaupiamosios lėšos gali padidėti papildomai, jei daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir jei pastato būklė bus įvertinta ne kaip gera. Valstybės nustatytam minimaliam tarifui gali būti taikomi koeficientai pagal pastato būklę. Jeigu būklė gera, tarifas lieka bazinis. Jeigu vidutinė, tarifas gali didėti du kartus. Jeigu bloga, tris kartus. Jeigu labai bloga, keturis kartus. Jeigu bazinis tarifas yra 0,1025 euro už kvadratinį metrą, priklausomai nuo pastato būklės penkiasdešimties kvadratinių metrų butui mėnesio įmoka gali sudaryti maždaug penkis eurus, dešimt eurų, penkiolika eurų arba dvidešimt eurų.
Didžiausia rizika gyventojams ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas. Laiku patvirtintas ilgalaikis planas padeda išvengti situacijų, kai tarifas gali šoktelėti kelis kartus vien dėl to, kad namas neturi aiškaus priežiūros ir atnaujinimo plano. Pagal numatytą tvarką renovaciją baigusiems arba naujiems daugiabučiams penkerių metų laikotarpiui gali būti taikomas penkiasdešimties procentų mažesnis tarifas. Tai taikoma todėl, kad nauji ar renovuoti pastatai artimiausiu metu įprastai turi mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį. Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės taisyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionali. Paprastai planuojama kelerių metų, pavyzdžiui, penkerių, laikotarpiui. Planą gali parengti administratorius, techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas su specialistų pagalba. Planą privalo patvirtinti gyventojų dauguma. Planas turi apimti planuojamus remonto ar atnaujinimo darbus, jų prioritetus, preliminarias kainas ir terminus. Pastato techninę būklę periodiškai vertina administratorius arba namo samdytas techninis inžinierius. Jis parengia ataskaitas ir supažindina su jomis gyventojus. Vertinimai fiksuojami Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje ir yra matomi savivaldybėms bei institucijoms. Tai reiškia, kad pastato būklė nėra subjektyvi, o paremta oficialiais įrašais. Kad būtų išvengta didesnių įmokų ateityje, gyventojams verta pasitikrinti taikomą kaupiamųjų lėšų tarifą. Pasidomėti, ar namas turi ilgalaikį remonto planą. Dalyvauti susirinkimuose ir balsavimuose. Įsivertinti, ar planuojami darbai atitinka realius poreikius. Civinity pabrėžia, kad kaupiamosios lėšos yra ilgalaikės namo priežiūros dalis. Aiškus planas ir gyventojų įsitraukimas padeda išvengti staigių finansinių šuolių ir užtikrina, kad pastatas būtų prižiūrimas atsakingai ir skaidriai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomas valstybės nustatytas minimalus tarifas 0,1025 euro už kvadratinį metrą, jeigu iki šiol buvo mažesnis. Mėnesio įmoka skaičiuojama dauginant tarifą iš ploto. Skirtumas yra 1,02 cento už kvadratinį metrą per mėnesį. Nuo 2026 m. liepos 1 d. įmokos gali augti papildomai, jeigu nėra patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir namo būklė įvertinta kaip prasta. Tokiu atveju gali būti taikomi du, trys arba keturi kartai.

Skaitykite daugiau:

https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2026/01/21/news/nuo-liepos-daugiabuciu-gyventojams-smogs-is-tikruju-vienas-dokumentas-nulems-ar-mokesite-4-kartus-daugiau-41054884?utm_source=newsletter&utm_medium=email&utm_campaign=paaiskejo_netiketu_detaliu_apie_tragiskai_gaisro_metu_zuvusia_verslininke_yra_kalbejusi_apie_sunkias_laisves_paieskas&utm_term=2026-01-22