Jolanta Šmidtienė (g. 1966m.) menų magistrė, dailininkė - tekstilininkė, VšĮ „Tekstilininkų ir dailininkų gildijos‘‘ galerijos Balta įkūrėja, kurianti menininkė ir miesto kultūrinių projektų vadovė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Anglijos menininkų – siuvinėtojų gildijos „Art of stitch“ narė.

...iš parodos „NIMBAS“...
…Viskas prasidėjo 1936 m., kuomet Lietuvos jaunimas stengėsi ugdyti savo tautinę ir valstybinę savimonę, patriotizmą, domėjosi tautos praeitimi, puoselėjo kultūrą ir tradicijas. Tai buvo vertybės, tačiau prasidėjus II pasauliniam karui visa tai tapo tragedija. Pažangus jaunimas buvo priverstas slapstytis miškuose arba emigruoti.

Mano mama priklausė tai kartai, tad žiaurus likimas nepagailėjo ir jos. 17 metų ji tapo politine kaline. Kalėjimas tapo naujais išgyvenimo namais. Juose ji nieko neturėjo, tik neatimtą begalinę viltį, tikėjimą, meilę. Norėdama išgyventi ir neprarasti žmogiškumo, ji siuvinėjo, nors neturėjo nei adatos, nei siūlų, nei medžiagos. Kartais kaliniai gaudavo iš Lietuvos duonos, sudėtos į drobinį maišelį. Tai ir buvo jos medžiaga, o siūlus ir adatą atstojo jos pačios plaukai. Panaudodama kiekvieną iškritusį savo plaukelį ji siuvinėjo viltį – mažą kryželį, kaip rožančių, kaip Dievo atvaizdą. Malda ir šis kryželis jai suteikė stiprybės, ištvermės, noro gyventi...

Mažas drobinės medžiagos gabalėlis su mamos plaukais išsiuvinėtu kryželiu, kurį mama išsaugojo iki šių dienų yra kaip paminklas praeičiai. Dėkui Dievui mano mamai dabar daugiau nei 90 metų ir ji pati gali gyvai papasakoti apie tai.

Aš esu profesionali menininkė. Mama man perdavė pačios gyvenimo patikrintas žinias, išmokė mylėti, tikėti, įskiepijo manyje meilę rankdarbiams, konkrečiai siuvinėjimui, kas ir nulėmė mano profesinę ateitį.
Taip aš atradau savo erdvinę siuvinėjimo techniką. Su didžiausia pagarba savo mamai, jos sunkiai praeičiai, aš išsiuvinėjau paveikslą ,,Nimbas“, kurio centre ne Marija, ne Kristus, ne Dievas ir netgi ne Šv. Dvasia, bet viskas viename.

Nimbas arba aureolė - tobulumo ir amžinumo simbolis, šviesus ratilas aplink Dievo ar šventojo galvą. Krikščionių kankinių galvos buvo puošiamos laurų vainiku, tai buvo laimėjimo ženklas. Didesnei garbei išreikšti dedama ne tik šviesi juosta, bet net platus ratas.

Savo kūrinių cikle nimbus noriu suteikti tam, kas man sukelia pakiliausius ir išskirtiniausius jausmus: Dievui, mamai, vaikui, profesijai arba svarbiems įvykiams, kuriuos šiame laikmetyje sudievinam, sureikšminam ir kuriems juos vartodami „meldžiamės“, „dieviname“.

Mano kūriniai atspindi vertybes, tai daro įtaką įvairių temų pasirinkimams, santykiams ir atspindi erdvinio siuvinėjo technologines aukštumas.

Maloniai kviečiame kovo 18 d. - balandžio 16 d. galerija BALTA (M. Valančiaus g. 21, Kaunas)