• Kino teatras „Romuva“ (Laisvės al. 54) – vienintelis nuo tarpukario išlikęs ir veikiantis kino teatras, valstybės ir „Europos paveldo ženklo“ saugomas kultūros paveldo objektas bei neabejotina Kauno architektūros ikona. Daugiau kaip aštuonis veiklos dešimtmečius skaičiuojanti „Romuva“ išsaugojo autentišką art deco interjerą ir kokybiškų kino namų statusą. Tvarkant pastatą restauruotas fasadas, langai, durys, kitos vertingosios detalės, atnaujintose erdvėse pagerinta akustika, įdiegta nauja garso ir apšvietimo technika. Visuomenei neprieinami rūsiai transformuoti į Kamerinę salę. Įrengta moderni klasė edukacinėms veikloms.

  (27%, 244 Balsų)

• J. ir A. Iljinų namas (K. Donelaičio g. 19) – 1933 m. pagal inžinieriaus Arno Funko projektą sukurtas Kauno modernizmo grynuolis. Tai vienas žymiausių ir išskirtinių tarpukario modernizmo pastatų ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje, įtrauktas į Europos paveldo sąrašą ir saugomas valstybės. Jis pasižymi unikaliais ir šiuolaikiškais architektūriniais sprendimais, akį traukiančiomis art deco detalėmis. 2018 m. pastatas renovuotas, preciziškai išlaikant eksterjero ir interjero detales bei proporcijas. Nors namas priklauso privačiam asmeniui, jo patalpos mielai atveriamos kultūros renginiams, ekskursijoms ir visuomenei.

  (20%, 179 Balsų)

• Ąžuolyno parkas – į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtrauktas objektas. Didžiausia ąžuolų giria Europoje – XX a. trečiajame dešimtmetyje paplitusio urbanistinio išplanavimo pavyzdys. Jis pagrįstas miesto-sodo idėja, kai tuometinių kauniečių gyvenimas kūrėsi gamtos apsuptyje. Atnaujinus parką šis konceptas išlaikytas – Ąžuolynas išliko žalumos sala tiek ramiam atokvėpiui medžių šešėlyje, tiek aktyviam laisvalaikiui, sportui ar renginiams. Istorinėje erdvėje pagerintos sąlygos šimtamečiams medžiams ir niūriaspalviui auksavabaliui, sutvarkyta susidėvėjusi infrastruktūra, įrengtas edukacinis pažintinis takas.

  (10%, 91 Balsų)

• Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statinių kompleksas  (Papilio g. 7) – vertingas Kauno ir Lietuvos architektūrinis brangakmenis. Tai vienas iš išlikusių ir beveik nepakitusių gotikos periodo kompleksų. Išlaikytas „U“ formos planas, vienuolyno ir bažnyčios mūras paįvairintas degtų plytų raštais. Restauruotuose vienuolyno fasaduose išryškinti ir apšviesti gotikiniai elementai: smailiaarkiai langeliai, kelių formų nišos, profiliuotų plytų portalai, dantytų plytų juostos.

  (9%, 79 Balsų)

• Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas, buvusi Ginklavimosi valdybos tyrimų laboratorija (Radvilėnų pl. 19A).. Pastatą projektavo vienas žymiausių tarpukario architektų V. Landsbergis-Žemkalnis. Architektūros paminklas patenka tarp dešimties išskirtinės vertės modernistinės pasaulio architektūros pavyzdžių, kuriam skirta prestižinio „Getty“ fondo parama. Statinys nuo pat 1935 m. iki šių dienų išlaikė savo autentišką išvaizdą, mažai pakitusį interjerą ir pirminę taikomojo mokslo bei tyrimų veiklą. Daugybė studentų vis dar naudojasi išlikusia originalia įranga.

  (8%, 76 Balsų)

• Sporto halė bei Dariaus ir Girėno stadionas (Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksas, Perkūno al. 5) – istorinis šalies sporto lopšys. Abu kultūros paveldo objektai saugomi dėl savo architektūrinių, istorinių savybių ir glaudaus ryšio su kraštovaizdžiu. Rekonstruojant Sporto halę, restauruotos pastato vertingosios savybės – stogą laikančios arkos, angos, durys ir langai, atkurta pirminė fasadų išvaizda, o pats pastatas atvertas įvairioms neformaliojo ugdymo veikloms, kultūriniams renginiams ir bendruomeninėms veikloms. Nuo pamatų atkuriant stadioną išsaugota senojo vieta, išlaikyta istorinė ovalo forma ir paskirtis.

  (7%, 67 Balsų)

• Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksas (Benediktinių g. 10) – kultūros paminklas ir valstybės saugomas objektas. Vieną seniausių miesto gotikinių bažnyčių puošia įspūdingi Liudo Truikio ir Vytauto Bičiūno vitražai. Čia taip pat galima pamatyti XVII a. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės paveikslą, ant XVII a. drobės nutapytą Jėzaus „Pietą“. Šventovės kompleksas naujinamas nuosekliai – restauruota ansamblį juosianti tvora, barokiniai vartai ir virš jų rymantys bareljefiniai angeliukai, atidengtos langinės, arkutės bei nišos su barokiniais motyvais. Šiemet užbaigta ansamblio klebonijos fasado restauracija – atkurta istorinė rusvo smėlio spalva.

  (6%, 59 Balsų)

• Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56) – viena ilgiausiai veikiančių kultūrinių įstaigų ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. 1930 m. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis jį suprojektavo Vatikano nunciatūrai, tačiau čia įsikūrė vaikų ligoninė, tuberkuliozės dispanseris, vaikų darželis, o nuo 1971 m. – kultūros atstovai, menininkai. Praėjusiais metais restauruotas pastato fasadas, atkurta autentiška jo spalva, vertingosios detalės ir dailininko Vytauto Banio vitražas „Mūzos“, įrengtas dekoratyvinis apšvietimas. Ruošiamasi aplinkos ir pastato vidaus remontui, kad taptų dar patrauklesne erdve kultūros renginiams.

  (6%, 54 Balsų)

• Kauno kariliono ir laikrodžio bokštas (K. Donelaičio g. 64) – neatsiejama Vytauto Didžiojo karo muziejaus statinių komplekso dalis bei valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. 1937 m. iškilęs statinys ištisus dešimtmečius buvo laikomas „po raktu“ – prieinamas tik kariljonieriams, muziejininkams ar prižiūrintiems bokšto viršūnėje plazdančią trispalvę. Rekonstravus fasadą ir vidų kariliono bokštas šiltuoju sezonu atveriamas lankytojams. Jame saugomas iš JAV atplukdytas Laisvės varpas, Kariliono varpai, o užlipus 101 laiptelį, atsiveria vaizdinga naujamiesčio stogų panorama.

  (4%, 40 Balsų)

• „Lietūkio“ rūmai (Vytauto pr. 43) – 1930 m. iškilęs architekto Karolio Reisono projektuotas pastatas tapo vienu iš svarbiausių šalies ekonominio klestėjimo simbolių. Jame veikė žymiausia tarpukario ūkio organizacija – kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“. Pastatas iki šių dienų laikomas įdomiu istorinio modernizmo stiliaus pavyzdžiu, išsaugojusiu beveik nepakitusį tūrį, fasadą su autentiškais dekoro elementais, simetrinį išplanavimą, arkinius langus ir reprezentatyvų vidinį kiemą. Pastatą restauravęs verslas nuomos čia įrengtus butus ir administracines patalpas.

  (3%, 25 Balsų)

Viso balsavusių: 565

• Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius – architektūrinio paveldo puoselėtojai, „Art Deco muziejaus“ ir „Amsterdamo mokyklos muziejaus“ įkūrėjai. Ilgus metus smalsavę, kas slypi už Kauno modernizmo fasadų, jie įsigijo du tarpukarinius apartamentus, juos restauravo, atrado ir prikėlė pamirštas žmonių istorijas, užpildė autentiškais laikmečio baldais bei atvėrė visuomenei.

  (35%, 298 Balsų)

• Rokas Mikšiūnas – architektūrinio ir kultūrinio paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas, savo darbais garsinantis ir įamžinantis miesto modernizmo architektūrą. Menininko pavardė neseniai nuvilnijo ir pasauliniu mastu, jam pristačius vieną įspūdingiausių savo kūrinių – iš kaladėlių surinktą J. ir A. Iljinų namą. Darbas pretenduoja tapti oficialiu „Lego“ rinkiniu. Pirmas žingsnis konkurse įveiktas – surinkta 10 tūkst. balsų, leidusių idėjai žengti į kitą etapą.

  (25%, 215 Balsų)

• Martynas Plepys – fotografas nuolat fiksuojantis paveldo pastatų fasadus, interjerus ir puošybos detales. Jo nuotraukomis iliustruota Kauno UNESCO nominacinė paraiška, o 2022 m. paroda „Mano modernizmas“, pristatanti Kauno modernizmo architektūrą, apkeliavo dešimtį užsienio valstybių – nuo kaimyninės Lenkijos ir Skandinavijos šalių iki Naujosios Zelandijos, JAV ar net Kinijos.

  (18%, 158 Balsų)

• Dr. Marija Drėmaitė – viena ryškiausių ir aktyviausiai šalyje veikiančių architektūros istorikių, Kauno UNESCO nominacinės paraiškos „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ rengimo darbo grupės vadovė. Jos ir komandos pastangomis unikalus Kauno modernizmas nugulė į 400 puslapių dokumentą, perduotą vertinimui Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje. Jame nustatytos tikslios vertybės bei apsaugos zonos, istorijos bei raidos apžvalga, autentiškumo patvirtinimai bei kruopšti analizė.

  (13%, 108 Balsų)

• Dr. Vaidas Petrulis – gerai žinomas architektūros istorijos tyrėjas nagrinėjantis Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacijos procesus, KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas. Taip pat skaitmeninio Lietuvos architektūros istorijos archyvo autc.lt iniciatorius ir kūrėjas. Jo įžvalgos, knygos ir visuomenei organizuojamos paskaitos – nepaprastai svarbios pristatant kultūros paveldo temą.

  (9%, 78 Balsų)

Viso balsavusių: 665

• „Kauno detalės“ – iniciatyva, suvienijusi kelis tūkstančius istorijos, paveldo ir architektūros mylėtojų bei smalsuolių. Ekskursijų ir socialinių tinklų pagalba jie supažindinami įdomiausiais Kauno pastatais, paminklais, mažai kam žinomomis istorijomis apie miestą ir jo žmones. Socialinė platforma aktyviai naudojama dalintis aktualia informacija, istorinėmis nuotraukomis, aktualiais istoriniais planais ir brėžiniais.

  (28%, 233 Balsų)

• „Ekskursas“ – gidų ir architektūros entuziastų iniciatyva, kviečianti kauniečius ir miesto svečius pažinti Kauno modernizmo architektūros ženklus. Tai ne tik pastatų apžiūra iš išorės, bet ir galimybė užeiti vidun, pamatyti autentika alsuojančias vidaus erdves, kurios paprastai atsitiktiniams praeiviams būna neprieinamos. Teminių ekskursijų ciklų – nuo modernizmo ikonų iki socmodernizmo – dalyviams pasakojama apie pastatų vertingas detales, architektų užmojus, ten gyvenusių bei dirbusių žmonių istorijas.

  (26%, 217 Balsų)

• Kaunastika – kauniečiams ir miesto svečiams sukurta kolekcija – beveik trys dešimtys žaismingų maršrutų, padedančių atrasti modernizmo ikonas, Žaliakalnio medinukus, Art Deco pastatus ar pažinti Kauno tvirtovę, Hanzos Kauną. Per žaidimą ir pasivaikščiojimus pristatomi istoriniai paveldiniai objektai, jų architektai ir susijusios istorijos.

  (20%, 166 Balsų)

• „Modernizmas ateičiai“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ architektūros ir paveldo programa. Po jos vėliava vyko „Kauno modernizmas 360/365“, „MoFu 360/365i“, filmo „Klostės“ projektai. Įvairių sričių profesionalai, pastatų savininkai, paveldo bendruomenė ir kultūros iniciatyvų atstovai nuosekliai kūrė paveldo išsaugojimo ir sklaidos strategiją: nuo maršrutų, virtualių archyvų ir parodų iki paveldo dirbtuvių bei konferencijų.

  (19%, 154 Balsų)

• Kauno miesto savivaldybės Paveldotvarkos programa – iniciatyva, kviečianti bendromis miesto ir kauniečių pastangomis atnaujinti medinius ir mūrinius Kauno statinių fasadus. Su daliniu miesto finansavimu, galinčiu siekti iki 75 proc. tvarkybos kaštų, jau atnaujinta apie 180 istorinių ir miestą puošiančių pastatų. Tai bažnyčios, ikoniški senamiesčio, naujamiesčio ar Žaliakalnio namai, taip pat nuo miesto centro nutolę kultūros paveldo objektai.

  (7%, 59 Balsų)

Viso balsavusių: 626