Šalia K. Baršausko gatvės ir Pramonės prospekto žiedinės sankryžos esančio VI forto rekonstrukcijos darbai jau visiškai užbaigti. Šis istorinis objektas tapo visiškai pritaikytas patogiam lankymui ir turizmo plėtrai.

Įsikūrė Karo technikos muziejus

2018 m. pradėtas VI forto rekonstrukcijos projektas „Tarpvalstybinio turizmo skatinimas regioninio kultūros paveldo srityje (Cross-border Increase in Regional Cultural Heritage Tourism)“ atvėrė galimybių įgyvendinti seniai puoselėtą idėją ne tik sutvarkyti istorinį tvirtovės paveldą, bet ir įkurti jame karo technikos ekspoziciją.

Vytauto Didžiojo karo muziejus čia jau vykdo ekskursijas su gidu ir edukacines veiklas, lankytojai susipažįsta su įvairia karine technika: skirtingo kalibro ginklais, sunkiąja artilerija, įvairaus tipo transporto priemonėmis, inžinerine technika, šarvuočiais, kariniais kateriais, radiolokatoriais, ryšių ir navigacijos priemonėmis, tankais.

Tapo turistų traukos vieta

Projekto metu bendradarbiauta su Latvijos Daugpilio miesto savivaldybe, siekiant skatinti regioninį turizmą, užtikrinant kultūros paveldo objektų išsaugojimą.

VI forte per trejus metus atnaujinti pastatai – kaponierius ir kordegardas, sumontuoti ir atnaujinti inžineriniai tinklai, įrengtas privažiavimo kelias ir automobilių stovėjimo aikštelė.

Atlikus šiuos darbus VI fortą dabar jau galima drąsiai laikyti dar vienu patraukliu miesto objektu, kuris lankomas turistų ir miestiečių. Neseniai atnaujinto forto veiklą, atliktus darbus nušvietė ir latvių žurnalistai, kurie pasakojo apie karo istorijos maršrutą tarpo Latvijos ir Lietuvos.

Projekto partneriai Latvijoje irgi yra atlikę Daugpilio VII bastiono rekonstrukciją, todėl Kauno ir Daugpilio savivaldybės kartu rengs ir platins informaciją apie turizmo plėtros galimybes.

Istorijos verpetai

VI fortas beveik nenukentėjo per abu pasaulinius karus. Pirmojo pasaulinio karo metu būtent iš jo pasitraukė paskutiniai Rusijos imperijos daliniai.

Vėliau Lietuvos valdžia čia įsteigė karo kalėjimą, o vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metu įkūrė karo belaisvių stovyklą. Sovietmečiu iki pat nepriklausomybės atkūrimo forte veikė kareivinės. Šiuos istorijos verptus pergyvenęs statinių kompleksas dabar tarnaus taikiems šviečiamiesiems tikslams ir yra prieinamas plačiai visuomenei.

Projektas „Tarpvalstybinio turizmo skatinimas regioninio kultūros paveldo srityje (Cross-border Increase in Regional Cultural Heritage Tourism)“ Nr. LLI-326 finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

Visas projekto biudžetas 705 856,00 Eur. Iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas 599 977,59 Eur.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Kauno miesto savivaldybės administracija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
www.latlit.eu