Gaisrą gali sukelti mažiausias neapdairumas.

Nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų. Kambaryje esantys žmonės praranda sąmonę ir užtrokšta.

Gaisras plinta sparčiai

Jau po 10-15 minučių liepsnoja visas kambarys.

Delsti laiko neturėsite

Iš anksto pagalvokite, kaip elgsitės kilus gaisrui. Kuo gesinsite? Kaip išeisite iš patalpos (tai vadinama evakuacija). Kaip ir kam pranešite apie gaisrą?

Jeigu dega jūsų butas:

• praneškite priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (tel. 01 arba 112);
• negelbėkite savo turto;
• išeikite iš buto;
• uždarykite duris, bet neužrakinkite jo;
• nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais;
• pasitikite atvykstančius ugniagesius.

Jeigu patalpoje daug dūmų:

• užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu;
• eikite pasilenkę arba šliaužkite;
• nesiveržkite per liepsną;
• jeigu negalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos .

Jeigu dega kaimynų butas:

• praneškite priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai;
• jeigu laiptinėje kaupiasi dūmai, pasilikite savo bute;
• uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas;
• prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad atvykę ugniagesiai matytų jus.

Jeigu užsidegė drabužiai:

• griūkite ant žemės, raičiokitės, kad ugnis užgestų;
• užsidenkite veidą rankomis;
• jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį;
• ugnį slopinkite (nuo galvos kojų link) tuo, kas po ranka;
• nudegimo vietą aušinkite vandeniu, sniegu (15 min.), uždėkite rankšluostį;
• kvieskite medikus.

Jeigu užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas:

• ištraukite kištuką iš elektros tinklo;
• užmeskite ant elektros prietaiso audeklą;
• gesinkite gesintuvu ar vandeniu.

Jeigu užsidegė riebalai ar aliejus:

• indą uždenkite dangčiu;
• išjunkite viryklę;
• atminkite: įkaitusių riebalų negalima gesinti vandeniu.

Jeigu užsidegė automobilis:

• išjunkite variklį;
• šiek tiek praverkite variklio dangtį ir gesinkite gesintuvu

Apie evakavimą pasikalbėkite su savo šeima:

• aptarkite, kaip reikėtų elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų jums įprastą išėjimą (išlipsite per langą, išeisite į balkoną);
• paskirkite susitikimo vietą lauke. Tuomet žinosite, ar visi išėjo iš degančio pastato.

Jeigu esate viešosiose vietose:

• žinokite, kad pastatuose yra evakuaciniai išėjimai, jie žymimi žaliai, mokykloje, parduotuvėje, kino teatre, restorane, viešbutyje ir kitose viešose vietose yra bent du išėjimai;
• apsidairykite ir įsidėmėkite juos.

Mūsų svarbiausias patarimas – įsigykite autonominį dūmų detektorių (jutiklį), kuris jus perspės, pažadins gaisrui tik prasidėjus. Detektorių (jutiklį) kabinkite prie lubų hole, miegamajame, mansardoje ir kasmet nuvalykite nuo jo dulkes, pakeiskite bateriją.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją.

Pareigūnai prašo gavus pranešimą apie sprogmenį nepanikuoti, o vykdyti šias rekomendacijas.

Gavus pranešimą apie sprogmenį:

Būtina nedelsiant skambinti telefonu 112 arba kitu pareigūnų nurodytu telefonu, jei skambučių kiekis yra labai didelis ir gali užimti visas telefono linijas.

Perdavus informaciją apie sprogmenį iki pareigūnų atvykimo:

• Išlaikykite rimtį ir suburkite grupę sprendimus galinčių įgyvendinti žmonių, kuriems nedelsiant paveskite:
• Įvertinti ar esant poreikiui evakuoti žmones visi praėjimai (durys) yra laisvi ir atsidaro;
• Informuoti kitus organizacijos narius apie priimtus ir priimamus sprendimus (kad buvo informuotas 112, laukiama pareigūnų ir t.t.), tą daryti reguliariai, skatinti išlaikyti ramybę, informuoti, kokių veiksmų prašoma imtis;
• Prieinamuose viešuose šaltiniuose įvertinti ar tai ne koordinuota ir masinė informacinė ataka;
• Jeigu yra vaizdo stebėjimo kameros, peržiūrėti patekimo į teritoriją/patalpas kamerų duomenis ar nėra įtartinų asmenų ar veiklos;
• Gydymo, globos ir panašaus profilio įstaigose, kuriose yra negalinčių savarankiškai judėti žmonių, nedelsiant suburti ir instruktuoti grupę žmonių, kurie pradėtų rengtis galimai evakuacijai;
• Organizacijos prieigose sudaryti galimybę sklandžiai privažiuoti pagalbos tarnyboms.
• Jeigu turite bent kiek pagrįstą įtarimą dėl grasinimų realumo (pavyzdžiui: patekimas į patalpas/teritoriją nekontroliuojamas, vaizdo įrašuose pastebėjote įtartinus asmenis ar tokių asmenų veiklą, gavote kitokią pavojų liudijančią informaciją) – nelaukiant pareigūnų atvykimo imkitės evakuacijos.
• Tik tada, jeigu sužinojote, jog tapote masinės informacinės atakos taikiniu, patekimas į patalpas kontroliuojamas, pastarosiomis dienomis nebuvo jokių įtartinų asmenų ir (ar) incidentų, o gautas pranešimas yra vienintelė informacija apie sprogimo grėsmę – galite sulaukti atvykstančių pareigūnų ir nepradėti evakuacijos.
• Pakartotinai neskambinkite telefonu 112, nes esant masinei informacinei atakai, pareigūnai prioritetizuoja tikrintinus objektus.

Į įvykio vietą atvykus pareigūnams privaloma: 

• Tiksliai ir operatyviai vykdyti pareigūnų nurodymus bei reikalavimus;
•  Pateikti pareigūnams išsamią informaciją, kuri buvo gauta iki atvykimo;
•  Pareigūnams atlikus patalpų ar teritorijos apžiūrą, sulaukti (pareikalauti) galutinio ir vienareikšmiško pareigūnų sprendimo dėl galimybės tęsti įprastą veiklą.

PAPILDOMI PATARIMAI

• Nedelsdami imkitės veiksmų, jei gaunate pranešimą su grasinimu apie sprogmenį
• Bet kuris personalo narys, turintis tiesioginę telefono liniją, mobilųjį telefoną, kompiuterį ar planšetinį kompiuterį ir t. t. arba turintis bet kokį ryšį su visuomene, gali sulaukti grasinimo susprogdinti. Todėl jūsų darbuotojai turi suprasti iš jų reikalaujamus veiksmus kaip galimą pirmąjį atsaką į grėsmės pranešimą ir jų pareigą rūpintis kitais.

Jei gaunamas grasinimas telefonu: 

• Būkite ramūs ir atidžiai klausykite;
• Turėkite kur pasižymėti svarbią informaciją;
• Jei įmanoma, neleiskite skambintojui kalbėti ir perspėkite kolegą, kad jis surinktų 112;
• Jei matosi telefone, atkreipkite dėmesį į skambinančiojo numerį;
• Jei grasinimas yra įrašytas pranešimas, užsirašykite kuo daugiau informacijos ir praneškite pareigūnams;
• Jei grasinimas gautas trumpąja žinute, neatsakykite į pranešimą, nepersiųskite ir neištrinkite; atkreipkite dėmesį į siuntėjo numerį ir vadovaukitės pareigūnų patarimais;
• Žinokite, į ką kreiptis savo organizacijoje gavus grasinimą, pvz. pastato apsaugą ar vyresnįjį vadovą, nes jie turės įvertinti grėsmę.

Jei grasinimas pateikiamas akis į akį: 

• Pasistenkite prisiminti kuo daugiau skiriamųjų grasinusio asmens bruožų ir stenkitės tiksliai atsiminti, kas buvo pasakyta.

Jei aptinkama raštelyje arba laiške: 

• Elkitės kaip su pareigūnų įkalčiais ir neleiskite kitiems žmonėms liesti įtartino daikto;
• Jei grasinimas gautas el. paštu arba socialinių tinklų programa:
• Neatsakykite į pranešimą, nepersiųskite ir neištrinkite;
• Atkreipkite dėmesį į siuntėjo el. pašto adresą arba naudotojo vardą / naudotojo ID, skirtą socialinės žiniasklaidos programoms;
• Išsaugokite visus savo organizacijos žiniatinklio žurnalo failus, kad padėtumėte pareigūnų tyrimui.

Gavę pristatytą įtartiną siuntą ar paštą, kurie gali kelti susirūpinimą, būtinai informuokite 112. 

Įtartinų siuntų ar pašto bendrieji indikatoriai:

• netikėta prekė, ypač jei ji pristatoma rankiniu būdu;
• paminkštintas vokas (nėra galimybės pajausti kas per daiktas viduje) ar kita stambi pakuotė;
• papildomas vidinis vokas ar kitas turinys, kurį gali būti sunku išimti;
• neaiškus ženklinimas arba per didelis sandarinimas, skatinantis atidaryti tam tikrą galą arba tam tikru būdu;
• keistos formos arba perkreiptos pakuotės;
• voko atvartas pilnai užklijuotas (paprastai voko atvartai palieka nedidelius tarpus kraštuose) pažymėtas kaip „atidaryti tik…“, „asmeninis“ arba „konfidencialus“;
• organizacijai arba pavadinimui (o ne konkrečiam asmeniui) skirtas daiktas;
• netikėta ar neįprasta kilmė (pašto antspaudas ir (arba) grąžinimo adresas);
• nėra grąžinimo adreso arba grąžinimo adreso, kurio negalima patikrinti;
• prastai ar netiksliai adresuotas arba adresas atspausdintas netolygiai ar neįprastai;
• nepažįstamas rašymas ar neįprastas stilius;
• neįprastas pašto antspaudas arba jo nėra;
• daugiau antspaudų nei reikia pakuotės dydžiui ar svoriui;
• riebios dėmės ant pakuotės;
• iš pakuotės sklindantys kvapai.

Rekomendacijos organizacijoms dėl kasdieninių prevencinių veiksmų:

• įsitikinkite, kad jūsų objekte yra nustatytos aiškios taisyklės kaip elgtis darbuotojams nustačius įtartiną asmenį, paliktą daiktą ar kilus kitokiai grėsmei;
• vertinkite į objektą atvykstančių žmonių skaičių, kokius daiktus jie atsineša, ar išvaizda (apranga) ir turimi daiktai atitinka sezoniškumą, paros metą, tam tikrą vietą kurioje yra asmenys;
• periodiškai tikrinkite, kad kilus būtinybei avariniai išėjimai būtų lengvai prieinami ir veiktų;
• įsitikinkite, ar objektuose ar jų teritorijose pakanka apšvietimo tamsesniu paros metu;
• esant poreikiui, konsultuokitės su jūsų teritoriją prižiūrinčiais pareigūnais, dėl efektyvesnių saugumo procedūrų ir veiksmų kilus grėsmei.

Kilus priešo užpuolimo iš oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms:

• klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;
• tikrinkite pranešimus  mobiliajame telefone;
• jei civilinės saugos signalas ,,Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
• nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus;
• be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis;
• gavę nurodymą slėptis, apsirenkite ir skubėkite į nurodytą, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą, kolektyvinės apsaugos statinį ar kitą priedangą. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinius reikmenis, nešiojamąjį radijo imtuvą, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus;
• jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje;
• automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų;
• gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;
• stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

Sprogimo vietoje (arba po sprogimo):

• kriskite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą, jei yra galimybė, pasinaudokite priedanga. Priedangą šiuo atveju reikėtų rinktis iš arčiausiai esančių daiktų, tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortelis;
• nugriaudėjus sprogimui neskubėkite palikti priedangos, kai kurios skeveldros nukrinta netoli sprogimo vietos po keliolikos sekundžių, taip pat gali sprogti kiti (antriniai) sprogstamieji užtaisai;
• įsitikinę, kad skeveldros daugiau nekrinta, nedelsdami pasišalinkite saugiu atstumu. Jei sprogimas įvyko pastate, naudokitės avariniais išėjimais. Naudotis liftais griežtai draudžiama;
• jei yra sužeistų asmenų, padėkite jiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją medicinos pagalbą. Pasirinkdami saugią vietą, atkreipkite dėmesį į pažeistas pastatų konstrukcijas, nes pastatas ar jo dalis gali sugriūti;
• nelieskite įtartino daikto ar sprogmens;
• padėkite valyti griuvėsius, kelius, šalinti oro antpuolio padarinius.

Jeigu jūsų mieste ar gyvenvietėje pasirodė priešiški kariai:

• stenkitės išlikti ramūs. Bandykite išsiaiškinti, kas vyksta ir tik tuomet spręskite, ką daryti;
• jeigu matote kieme kareivius, nesiartinkite prie jų, būdami šalia galite tapti taikiniu ar atsitiktinės kulkos auka;
• nebūkite smalsūs, nepasiduokite pagundai pasižiūrėti į karinę techniką, ginklus ar ginkluotus žmones iš arčiau – smalsuoliai gali būti palaikyti šnipais;
• neleiskite vaikų į gatves, jie smalsūs ir gali patekti po tanko vikšrais, rasti sprogmenį ar neiššovusių sprogmenų;
• nefilmuokite ir nefotografuokite priešo kareivių arba darykite tai nepastebimai;
• kalbėdami su ginkluotu žmogumi, nelaikykite rankų kišenėse, nedarykite staigių judesių. Nesiginčykite su žmogumi, kurio rankose ginklas;
• jeigu į jūsų namus įeina ginkluoti žmonės ir ketina juose įsikurti, išeikite iš namų;
• jeigu jums reikia į miestą, verčiau eikite pėsčiomis, o ne važiuokite automobiliu.

Kai šalia aidi šūviai ar vyksta susišaudymas:

• jeigu esate lauke, nebėkite, o nedelsdami griūkite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą. Griūkite ten, kur stovite, neieškokite švaresnės vietos;
• kol aidi šūviai, stenkitės kuo labiau prisispausti prie žemės, o jiems nutilus šliaužkite į patikimesnę vietą (požeminę perėją, rūsį, pastato pirmą aukštą, griovį, už šiukšlių konteinerio ir pan.);
• pasigirdus šūviams jūsų name, nesiartinkite prie langų;
• jeigu pasigirsta susišaudymas, o jūs esate namuose, nedelsdami griūkite ant grindų, nušliaužkite iki jungiklio ir išjunkite šviesą, kad nebūtumėte matomi, šluotos kotu (ar kuo nors panašiu) užtraukite užuolaidas, šliaužkite į patalpą be langų (pvz., vonios kambarį);
• jeigu namuose nesaugu, eikite į artimiausią, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą, kolektyvinės apsaugos statinį, kur jums bus suteiktas prieglobstis ir pagalba.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją.

Eidami į masinius renginius:

• išsiimkite iš kišenių aštrius daiktus;
• patartina neryšėti kaklaraiščio, šalikėlio, skarelės, neavėti avalynės aukštais kulnais;
• nestovėkite arti scenos, rungtynių aikštės, nes kilus gaisrui, prasidėjus riaušėms ar muštynėms iš šios vietos būtų nelengva pasitraukti;
• įsidėmėkite: masinių renginių metu pavojinga būti šalia policininkų ir apsaugos darbuotojų, nes agresyviai  nusiteikusi minia dažnai savo agresiją nukreipia į  specialiųjų tarnybų pareigūnus.
• nesiartinkite prie  neblaivių ar nuo narkotikų apsvaigusių žmonių, nes jų elgesys ekstremaliųjų įvykių metu gali būti neprognozuojamas.
• kilus gaisrui, laikykitės saugaus atstumo skubėdami  pro stiklines pertvaras ar stendus.
• spūsties metu galite būti  prispausti  prie sienų ar pertvarų ir patirti sunkių traumų.
• nepatartina eiti  prieš minią. Jeigu į ją patekote, venkite atsidurti jos centre. Minioje nebandykite kabintis į kelyje pasitaikančius daiktus.

Nepamirškite, kad minioje didesnė tikimybė ne suklupti, o būti suspaustam.  Spūsties metu  sulenktas rankas reikia prispausti  prie krūtinės. Tai padės palengvinti kvėpavimą ir apsaugoti  save nuo suspaudimo.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją.

Potvynius Lietuvoje  sukelia smarkios liūtys, sparčiai tirpstantis sniegas, upių poplūdžiai, prasidėję dėl pasikeitusio vėjo upių žiotyse atplukdyto vandens. Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir jų turtui, todėl jam būtina iš anksto rengtis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis, kad potvynio metu būtų išsaugota gyvybė ir patirta kuo mažiau turtinių nuostolių.

PRIEŠ PRASIDEDANT POTVYNIUI

Geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš pavojingos vietovės. Patariame nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams iš potvynio zonos išvykti į saugesnes vietas.

Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pradėkite rengtis galimam potvyniui:

• Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).
• Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).
• Parūpinkite ne mažiau  kaip 10 -čiai parų:
• • Ilgai negendančių maisto produktų,
  • Medikamentų,
  • Geriamojo vandens
  • Degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų,
  • Mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.
  • Paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus.
  • Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.
  • Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.
  • Lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges.
  • Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti.
  • Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus.
  • Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.
  • Išvežkite iš užliejamų vietų  trąšų ir pesticidų atsargas.
  • Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.
  • Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.
  • Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.
  • Apdrauskite savo ir  šeimos narių gyvybę bei turtą.
  • Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę,  prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes,  išjunkite  elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.

KILUS POTVYNIUI

Rekomenduojame evakuotis iš potvynio zonos.

Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariame:

• Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.
• Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose.
• Mokėkite pagalbos  ženklus:
  • Iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa)  – reikalinga pagalba.
  • Mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba.
• Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą  duobę, kelią tikrinkite  kartimi.
• Jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve.
• Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į  netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos.
• Padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos  į laukus.

PASIBAIGUS POTVYNIUI

• Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.

PATARIAME

• Praneškite atitinkamoms tarnyboms apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose ir laukite jų pagalbos.
• Nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų.
• Kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.):
  • išvalykite šulinius: ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m3  vandens –  400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros atsiradusį vandenį išsemkite.
  • dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.
• Praneškite seniūnijai  apie potvynio metu patirtus nuostolius.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją.

Jei teritorija, kurioje yra šachtinis šulinys ar gręžinys apsemta potvynio, šulinio ar gręžinio vanduo gali būti užterštas potvynio vandenyje esančiomis cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis. Todėl tokio vandens negalima gerti, vartoti maistui ruošti, praustis.

Nuslūgus potvyniui, būtina išsiurbti šachtinių šulinių vandenį, pašalinti dumblą, pašalinius daiktus, išvalyti ir dezinfekuoti šulinio dugną, rentinio sieneles bei sutvarkyti šachtinio šulinio, gręžinio aplinką.

Šuliniui naujai prisipildžius vandeniu, turi būti dezinfekuojamas šulinio vanduo. Šulinių vandens dezinfekciją gali atlikti juridiniai asmenys, turintys kenkėjų kontrolės (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) veiklai išduotą licenciją.

Praėjus nustatytai dezinfekcijos trukmei, vanduo turi būti išsiurbiamas pakartotinai, o šachtiniam šuliniui vėl prisipildžius vandeniu, vanduo turi būti tiriamas dėl mikrobiologinės ir cheminės taršos.

Įprastai šachtinio šulinio, gręžinio vanduo tiriamas dėl galimos taršos žarninėmis lazdelėmis (Escherichia coli), žarniniais enterokokais,  amoniu, nitritais, nitratais, organinėmis medžiagomis (nustatomas permanganato indeksas), dezinfekcinės medžiagos likučiais.

Esant įtarimams dėl galimo kitų pavojingų cheminių medžiagų patekimo į šulinį, dėl papildomų tyrimų tikslingumo rekomenduojame konsultuotis su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos tel. (+370 5) 264 9676 arba elektroniniu paštu [email protected].

Rekomendacijos ūkio subjektams dėl veiksmų ekstremalaus įvykio – stichinio ar katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį, atveju

Kaip elgtis sprogus nešvariai bombai?