„Šis gimtadienis pirmas, kurį švenčiu“ – nusišypsojusi pasakė ponia Marija Stanišauskienė, priimdama Lietuvos Respublikos seimo nario Gedimino Vasiliausko nuoširdžius sveikinimus. 100-to metų jubiliejaus proga Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio dovanojamą gėlių puokštę ir sveikinimus jubiliatei perdavė Gričiupio seniūnė Jolanta Žakevičienė.

Jaukiuose namuose kartu su maloniais žmonėmis žodis po žodžio ima plaukti prabėgusių dienų prisiminimai.

Mažoji Marija gimė Kaune. Augo daugiavaikėje šeimoje kartu su penkiais broliais ir penkiomis seserimis. Guvi, žingeidi, darbšti ji buvo nuo mažens. „Nebijodavau užlipti ant aukščiausios šakos vyšnias nuskinti“- su malonumu prisimena viešnagę pas seserį ponia Marija. Nuo mažens mėgo plaukioti, čiuožinėti. Čiuožykloje ir įvyko lemtingas susitikimas, kuomet charizmatišką, dailią merginą netruko pastebėti jaunas fotokorespondentas Juozapas Stanišauskas, kuris užkariavo jos širdį.

Karas išdraskė daug likimų ir šeimų. Nedaug trūko, kad toks pat likimas užgriūtų ir, jau besilaukiančios pirmagimio, ponios Marijos pečius. Vokiečių kareiviai jau buvo nusprendę išvežti kūrybingąją lietuvaitę darbams į Vokietiją. Tik mylimo vyro rizikos ir sumanumo dėka ponia Marija gavo teisę likti Kaune. Su vyru susilaukė sūnaus Juozapo ir dukros Audros Marijos.

Išsiskirti iš minios, būti originalia visuomet patiko poniai Marijai. „Jau nuo devynerių metų pasigamindavau sau kepuraites ir eidavau į bažnyčią pasirodyti“ – dalinosi mielais prisiminimais žilaplaukė, bet vis dar spindinčiomis ugnelėmis akyse. Šis noras būti originalia ir polinkis menui, kūrybai nulėmė, kad visą savo gyvenimą ponia Marija paskyrė moteriškų kepuraičių, skrybėlaičių gamybai. „Mėgau puošti moteris, visą gyvenimą pašvenčiau, kad jos būtų dailios“ – pasakojo jubiliatė. Kaune, Laisvės alėjoje, ilgai gyvavo ponios Marijos ir jis sesers įkurta ateljė. Čia buvo kuriami darbai, patinkantys net išrankiausioms ponioms. Paskui daug metų pašventė „Mados“ siuvimo fabrikui.

Dabar ponia Marija gyvena drauge su dukra ir jos šeima, džiaugiasi savo anūkais Egle ir Juozu bei trimečiu proanūkiu Arminu. „Niekada negirdėjom skundžiantis. Visuomet ji su šypsena“ – vis pakartodavo dukra su žentu.

Nuo mažens buvo pratusi švęsti Marijos vardo šventę, todėl ponia Marija niekada nešventė savo gimtadienių. Savo 100 – mečio proga moteris padarė išimtį. Mums garbė buvo pabendrauti su šia malonia, daug prisiminimų menančia moterimi. Nenumaldomai greit pralekia laikas.

„Visko buvo ir liūdnų, ir linksmų dalykų. Dabar svarbu, kad vaikams viskas būtų gerai“ – ir sau, ir mums visiems palinkėjo jubiliatė.