2023 m. šalyje bus vykdomos 3 prevencinės akcijos: „Padėk artimui“, „Saugūs namai“ ir „Buk budrus, išvenk gaisro“.

Atkreipiame dėmesį, kad prevencinė akcija „Padėk artimui“ yra vykdoma visus metus, o jos metu šalies gyventojus (vienišus, senyvo amžiaus, neįgalius, auginančius nepilnamečius vaikus asmenis, asmenis, turinčius specialiųjų poreikių, ir asmenis, gyvenančius riziką keliančiuose individualiuose gyvenamuosiuose būstuose) lanko priešgaisrinės tarnybos darbuotojai pagal pateiktą Kauno miesto savivaldybės sąrašą.

Prevencinė akcija „Saugūs namai“ yra vykdoma I-II ketvirtį, o prevencinė akcija „Būk budrus, išvenk gaisro“ – III-IV ketvirtį. Šių akcijų metu šalies gyventojus lanko priešgaisrinės tarnybos darbuotojai ir Raudonojo kryžiaus savanoriai.

Gyventojų dėmesiui!

Visų vykdomų prevencinių akcijų tikslas yra skatinti gyventojus įsirengti būstuose autonominius dūmų detektorius bei skleisti su gaisrine sauga susijusias žinias, o ne tikrinti gyventojų būstų gaisrinę saugą ar autonominius dūmų detektorius.

Pateikiame keletą patarimų, kaip šalies gyventojams įsitikinti, jog juos lanko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas arba Raudonojo kryžiaus savanoris, o ne sukčius:

– priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas, lankydamas šalies gyventojus, privalo dėvėti uniformą su specialiais skiriamaisiais ženklais,

– Raudonojo kryžiaus savanoris, lankydamas šalies gyventojus, privalo dėvėti liemenę /striukę su specialiais skiriamaisiais ženklais ir turėti pažymėjimą

– gyventojams paprašius priešgaisrinės tarnybos darbuotojas arba LRK savanoris privalo prisistatyti ir pateikti vidaus tarnybos pareigūno pažymėjimą arba LRK savanorio pažymėjimą,

– prevencinių akcijų metu priešgaisrinės tarnybos pareigūnai arba LRK savanoriai niekada nesiūlo mokamų paslaugų ir neprašo už nieką susimokėti,

– kilus įtarimui visada galite paskambinti į priešgaisrinės tarnybos teritorinį padalinį ir pasiklausti apie vykdomą akciją bei paklausti, ar atvykęs pareigūnas yra šios tarnybos darbuotojas arba LRK savanoris.

Daugelyje būstų dūmų detektorių – nė kvapo

Nors nuosavuose namuose ar butuose nuo 2018 metų gegužės 1-osios yra privaloma įsirengti dūmų jutiklius, kai kurie žmonės to daryti nė neketina ir į tai, kad mažas prietaisas gali išgelbėti gyvybę, numoja ranka. Be to, kaip paaiškėjo, dažnas mano, kad dūmų jutikliai privalomi tik nuosavuose namuose, o butuose jų nereikia.

2022 m. gaisruose žuvo 72 šalies gyventojai. Dažniausios gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, priežastys buvo neatsargus rūkymas (žuvo 26 asmenys), neatsargus elgesys su ugnimi (žuvo 16 asmenų), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimai (žuvo 12 asmenų). 97 proc. žuvusiųjų namuose nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių. Netikėtai užklupusios liepsnos ir apie besiveržiančius dūmus įspėjęs detektorius jau spėjo išgelbėti daugelio žmonių gyvybes. Ne vieną bėdos ištiktą nelaimėlį nuo gaisro išgelbėjo net ne jo, o kaimynų bute suveikęs dūmų jutiklis.

Apie daugelį galimų gaisrų ugniagesiai net nesužino, nes žmonės dūmų jutiklio signalo būna įspėjami, ir vos beįsiplieskiantį gaisrą numalšina savo jėgomis.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. iki birželio 30 d. ugniagesiai kartu su savivaldybės atstovais ir Raudonojo Kryžiaus atstovais vykdys akciją „Saugūs namai“. Numatoma aplankyti ne mažiau kaip vieną daugiabutį, tenkantį 10 tūkst. savivaldybės gyventojų, ir vieną individualų gyvenamąjį namą, tenkantį 1 tūkst. savivaldybės gyventojų.

Bus lankomasi žmonių būstuose ir tikrinama, ar gyventojai pasiruošę apsisaugoti nuo gaisrų ir įsirengę apie pavojų įspėjančius dūmų jutiklius, patars gaisrinės saugos klausimais. Šie patikrinimai skirti ne tik socialinės rizikos asmenims – ugniagesiai užsuks ir į bet kuriuos namus, patars, kaip apsisaugoti nuo gaisrų. Didžiausias dėmesys skiriamas socialinių įgūdžių stokojantiems asmenims bei vienišiems senoliams. Taip pat bus lankomasi būstuose, kuriuose anksčiau jau yra kilę gaisrų, užsuks ir pas daugiavaikes šeimas. Bus neaplenkiami ir nepriekaištingai atrodantys namai. Ugniagesių bendruomenė siekia, kad kuo daugiau žmonių įsirengtų dūmų jutiklius. Bus ne tik formaliai pasižiūrima, ar įrengti dūmų jutikliai, bet ir patikrinti šildymo įrenginiai, elektros instaliacija, įvertinami veiksniai, galintys sukelti gaisrus.

Ugniagesių tikslas – ne bausti, o patarti, įspėti apie grėsmes, pamokyti, kaip nepadaryti nepataisomų klaidų.

Dūmų jutiklis – tai prietaisas, aptinkantis dūmus. Jis pajunta ir reaguoja į nenormalų dūmų ar nematomų degimo produktų kiekį ore. Dūmų jutikliai gali aptikti ir rusenimą, ir degimą. Kambaryje atsiradus net nedideliam dūmų kiekiui, jie ima skleisti garso signalą, kuris pažadina miegančiuosius ir perspėja apie kilusį gaisrą.

Jei namuose nėra dūmų jutiklių, būtinai juos įrenkite prie miegamųjų kambarių ir kiekviename namo aukšte. Jei miegate užsidarę duris, dūmų detektoriai būtini ir miegamuosiuose kambariuose. Tai gali išgelbėti gyvybę.

Kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar dūmų jutiklis veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti dūmų jutiklio maitinimo elementus. Bet kuriuo atveju juos būtina keisti kartą per metus. Bent kartą per mėnesį reikia nuvalyti nuo dūmų jutiklių dulkes ir voratinklius.

Dūmų jutiklių jautrumas bėgant laikui mažėja. Kartą per dešimt metų juos reikia pakeisti naujais.

Kokiose patalpose ir kiek detektorių įrengti?

Gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje, ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.

Kaip parinkti tinkamą vietą?

Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų arba netoli aukščiausios šlaitinio stogo vietos. Geriausia vieta – pačiame kambario centre. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų. Reikia pasirūpinti, kad prietaiso matymo zonos neužstotų jokios kliūtys.

Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.

Kaip prižiūrėti?

Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.

Kokį detektorių pirkti?

Renkantis autonominį dūmų signalizatorių reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus). Tad dūmų detektorius galite rinktis pagal savo poreikius ir galimybes.

Kiek dūmų detektorių reikės jūsų namams?

Šis skaičius priklauso nuo namo ar buto dydžio. Dūmų detektoriai veikia ribotoje erdvėje, todėl juos reikia statyti kiekvienoje patalpoje, ypač – miegamuosiuose kambariuose.

Išimtis taikoma virtuvei. Čia dūmų detektorius nebūtinas, nes jis gali suveikti nuo maisto ruošos metu sklindančių garų ar dūmų.

Dūmų detektorius prižiūri iki 60 m² dydžio erdvę. Didelio ploto, sudėtingos formos ir ilgoms patalpoms, pavyzdžiui, koridoriams ar laiptinėms, gali prireikti kelių dūmų detektorių. Dūmų detektoriaus nereikia statyti visai šalia viryklių, židinių ir šildytuvų. Reikiama atminti, kad tinkamam detektorių darbui trukdo drėgmė ir dulkės.

Ar dūmų detektorių galite sumontuoti patys?

Taip. Dauguma modelių veikia autonominiu būdu, todėl jų darbui nereikalingi papildomi laidai. Tokie dūmų detektoriai maitinami įprastais elementais arba įkraunamomis ličio jonų baterijomis. Pigesni prietaisai be papildomos priežiūros veikia keliolika mėnesių, o brangesni – net iki 10 metų.

Tvirtinant detektorių prie lubų paviršiaus skylių gręžti nereikia – jį galima pritvirtinti dvipuse lipniąja juosta.

Prieš diegiant dūmų detektorių, būtina perskaityti naudojimo instrukciją. Joje aprašomi konkretūs prietaiso pritaikymo atvejai, paaiškinamos priežiūros ir profilaktinio testavimo procedūros, kurias privalu atlikti periodiškai.

Kaip išsirinkti detektorių?

Renkantis dūmų detektorių svarbu atsižvelgti į tai, kokioje vietoje jis bus naudojamas. Priklausomai nuo bute ar name naudojamos įrangos, galima pasirinkti tokį modelį, kuris užtikrins optimalų priešgaisrinės apsaugos lygį ir turėtų visas reikalingas funkcijas:

• Daugiabučių namų butams pakanka pačių paprasčiausių dūmų detektorių, kurių viduje esantis jutiklis reaguoja į padidėjusį dūmų kiekį. Suveikus jutikliui įsijungia 80–90 dB garsu veikianti signalizacija ir mirksinti šviesa, kuri apie pavojų informuoja klausos sutrikimų turinčius asmenis.
• Jei namuose yra židinys, krosnis ar kietojo kuro katilas, verta rinktis mišrius dūmų detektorius su smalkių atpažinimo funkcija. Jie turi papildomus elektrocheminius jutiklius, kurie suveikia, kai ore užfiksuojamas pavojingas smalkių (anglies monoksido) kiekis.
• Patalpoms, kur veikia dujiniai katilai ar stovi dujinės viryklės, skirti detektoriai, fiksuojantys suskystintų ir gamtinių dujų bei jų mišinių nuotėkius. Tokio tipo įrangą rekomenduojama statyti namuose, kuriuose yra vaikų ir pagyvenusio amžiaus asmenų.
• Vasarnamyje ar sodo namelyje galima įrengti autonominius išmaniuosius dūmų detektorius, kurie valdomi per nuotolį, naudojant „Wi-Fi“ ar mobilųjį ryšį

Pats metas vėl išvalyti kaminus

Šaltuoju metų ugniagesiams padaugėja iškvietimų dėl degančių dūmtraukių. Neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies gali užsiliepsnoti stogas ar netgi supleškėti visas namas. Dėl to kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimos narių saugumui ir nesilaikantys Gaisrinės saugos taisyklių. Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo išorinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 25 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.

Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.

Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm skardos lakštas.

Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.

Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę paukščiai (įrengę lizdus). Taip nenutiktų, jei kamine įtaisytumėte retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

Nepamirškite, kad netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti, todėl įsidėmėkite pagrindines taisykles:

• neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;
• nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga;
• neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;
• baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.

Patirtis rodo, kad dūmtraukių nepriežiūra ilgainiui turi įtakos dūmtraukio būklei, užsidegus suodžiams juose atsiranda įtrūkimų. Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus. Gaisrui kilus pastogėje ar viršutiniajame aukšte, name esantys žmonės ne iškart pastebi gaisro požymius.

Spaudoje pasirodė aprašytų nepatvirtintų metodų, ką daryti užsidegus suodžiams dūmtraukyje – ir bulvių lupenų naudojimas ir druskos barstymas. Tačiau kol kas vienintelis ir patikrintas būdas yra krosnies gesinimas – iš pakuros išimti degias medžiagas, o per dūmtraukyje esančią pravalą traukti krentančius suodžius ir žarijas ir šitaip mažinti temperatūrą dūmtraukyje. Vanduo, naudojamas užsidegusiam dūmtraukiui gesinti, gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes degant suodžiams dūmtraukyje temperatūra gali pakilti net iki 1500 laipsnių Celsijaus, o vanduo, patekęs į dūmtraukį, akimirksniu virsta garais ir gali jį sugriauti ar susprogdinti.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad dūmtraukį būtina tinkamai ir laiku prižiūrėti, o kilus gaisrui nedelsiant apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir vykdyti pagalbos skambutį priėmusio pareigūno nurodymus. Primename, kad piliečiams už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.

Na ir dar vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą. Jutiklyje esanti sirena informuoja jus ir kaimynus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti beįsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės.

Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose. Svarbiausia taisyklė, kurią turi atminti asmenys, naudojantys elektros šildytuvus, jog šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių, nes elektra ir vanduo – tai pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nepalikite šildytuvo be priežiūros. Atminkite, jog ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gamyklinio broko, tad ir jais negalima pasitikėti šimtu procentų. Trūkus tepalo skyriui ir tepalui išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras. Elektriniai prietaisai mums pavojingi, nes gali sukelti trumpąjį jungimą. Norėdami to išvengti nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisas.