Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai primena, kad atostogaujančius ir keliaujančius neretai lydi nematomi pavojai (virusai, bakterijos, pirmuonys), kurie gali tūnoti vandenyje, žemėje, ore, maiste. Jie gali susargdinti žmogų hepatitu A, vidurių šiltine, tymais, meningitu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Žalos padaryti gali ir įvairūs vabzdžiai: jiems įkandus, į žmogaus organizmą gali pakliūti maliarijos, geltonojo drugio, Denge karštligės, erkinio encefalito ir kiti sukėlėjai.

Pernai Kauno apskrityje užregistruoti 66 įvežtinių infekcijų atvejai. Per pirmąjį š. m. ketvirtį Kauno apskrityje užregistruoti 9 įvežtinių infekcijų atvejai. Pernai daugumą susirgimų sudarė per maistą, vandenį ir aplinką plintantys viduriavimai. Taip pat registruota iš  tolimų kelionių parsivežtų ir kraujasiurbių platinamų ligų: Laimo, erkinio encefalito, Denge karštligės, maliarijos atvejų.

Ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos buvo „importuotos“ iš 18 šalių, daugiausia Turkijos, Egipto ir Gruzijos. Uodų platinamas ligas (Denge karštligė, maliarija) Kauno apskrities gyventojai įvežė iš Afrikos žemyno šalių, Indijos ir Kolumbijos, erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkinį encefalitu) susirgo keliautojai viešėję Europos šalyse – Latvijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Kad kelionė būtų saugi ir sveika, keliaujantiems į svečias šalis prieš kiekvieną kelionę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė rekomenduoja:

• Įvertinti tikimybę užsikrėsti  ligomis, paplitusiomis tose šalyse, į kurias keliaujama.
• Pasikonsultuoti su medikais dėl  jau atliktų skiepijimų nuo užkrečiamųjų ligų: gal būt reikalinga imunitetą sustiprinanti vakcinos dozė pvz.: nuo difterijos, stabligės, poliomielito, tymų ir kt.
• Jei keliauja vaikas, reikėtų kad jis būtų paskiepytas pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
• Į medikus rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus ne mažiau kaip 4-6 sav., kad susiformuotų imunitetas po skiepo. Jei iki kelionės pradžios liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju ir pasiskiepyti.
• Visi atlikti skiepijimai turėtų būti įrašyti Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime.
• Keliaujantiems į Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybes derėtų įvertinti maliarijos keliamą riziką bei pasikonsultuoti su gydytoju dėl vaistų nuo maliarijos vartojimo.

Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, hepatitų A ir B, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, tymų, epideminio parotito ir raudonukės, pneumokokinės infekcijos, poliomielito, vėjaraupių, erkinio encefalito. Nuo geltonojo drugio pasiskiepyti turėtų visi norintieji keliauti į kai kurias Afrikos ar Centrinės bei Pietų Amerikos šalis, o nuo meningokokinės infekcijos– į Meką (Saudo Arabija) – šie skiepai yra privalomi.

Nėra bendros skiepijimų tvarkos visiems keliautojams. Skiepai parenkami kiekvienam individualiai, įvertinus kylančią užkrečiamųjų ligų riziką, todėl prieš kiekvieną kelionę rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Rima Gabrielaitė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kauno departamento
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. (8 37) 33 16 77
El. paštas: [email protected]

Kristina Motiejūnaitė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kauno departamento
Vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė
Tel. 8 37 331692, mob. tel. +370 676 53401
El. paštas: [email protected]