Vasara – iškylų metas. Šiltos gražios dienos išvilioja miestiečius į iškylas prie vandens telkinių, į mišką. „Nieko nėra linksmiau,  kaip su būriu draugų žygiuoti miško keliukais,  maudytis ežero vėsiam vandeny,  stovyklauti, kepti bulves laužo žarijose. Tačiau nepamirškite ir apie pagrindinius pavojus sveikatai gamtoje ir kaip jų išvengti“, – primena Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ručinskaitė. Nerekomenduojama į iškylą prisikrauti per daug maisto. Greit gendantys produktai (virtos dešros ir dešrelės, žuvis, pieno produktai) karštą vasarą tampa pavojingi sveikatai. Suvalgius tokio maisto galima apsinuodyti arba susirgti užkrečiamomis žarnyno ligomis.

Visuomenės sveikatos biuro specialisčių nuomone, „Geriausia į iškylą  pasirinkti sausus maisto gaminius (makaronus, kruopas, duoną, sausainius be kreminio įdaro, riešutus), šalto rūkymo mėsos gaminius, konservus. Vaisius ir daržoves susidėkite iškart gerai nuplovę, kad netektų jų plauti upių, ežerų, neprižiūrimų šulinių vandeniu. Maistą sudėkite į sandarią uždarą tarą“, – teigia L.Ručinskaitė.  „Labai svarbu atminti pagrindines asmens higienos taisykles – švarios rankos ir švari aplinka. Miške nelabai pavyks jų laikytis, todėl pasirūpinkite, kad iškyloje turėtumėte drėgnų servetėlių, kuriomis labai patogu  kuo dažniau valyti rankas. Labai pravers ir vienkartinės nosinės, servetėlės ar popieriniai rankšluosčiai“, – pataria visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Alma Mikalauskienė.

Išvykai įsidėkite vienkartinių indų ir nenaudokite jų pakartotinai.  Per didelės dozės tiesioginių saulės spindulių gali sukelti odos nudegimus. Iškylaujant vertėtų saugoti odą naudojant apsaugines priemones su UV filtrais (pasirinkite įvertinę savo odos tipą), dėvint tinkamą aprangą, akinius nuo saulės. Keliavimui pasirinkite paros laiką, kai saulė nėra labai aktyvi (iki 10 val. ir po 16 val.). Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Būtinai patikrinkite krepšį ar nepamiršote įsidėti kepuraitę.

Karštomis vasaros dienomis daug judant ir geriant mažai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas neprakaituoja, todėl nepajėgia išgarinti šilumos. Norint išvengti iškylos metu saulės ir šilumos smūgių būtina gerti daug skysčių. Geriausia troškulį malšinti vandeniu. Saugiausi gėrimai – fasuotoje taroje (negazuotas mineralinis ar geriamas vanduo, sultys). Vanduo atkuria skysčių balansą, vėsina, atgaivina. Rekomenduojama atsisakyti gėrimų su saldikliais.

Maloniausias būdas atsigaivinti keliaujant – maudynės. Tačiau iškylų metu dažniausiai maudytis tenka ežeruose ar upėse, kur nėra įrengtų paplūdimių, nei gelbėjimo postų. „Norint  išvengti nelaimingų atsitikimų reikia: į vandenį lipti pamažu, kad iš lėto apsemtas kūnas prisitaikytų prie temperatūros pokyčių, nepalikti vaikų vienų, kai jie maudosi ar žaidžia greta vandens, irstantis valtimi dėvėti gelbėjimosi liemenes, nevartoti svaigiųjų gėrimų, nesimaudyti lyjant lietui ar griaudėjant perkūnijai, vengti maudytis vietose, kur pakrantės iki vandens paviršiaus užžėlusios augalais, nešokinėti į vandenį žemyn galva“, – dar kartą primena ir pataria įsidėmėti taisykles visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė.

Neatskiriami palydovai poilsio metu  – uodai ir erkės. Gamtoje nuo kraujasiurbių vabzdžių įkandimų apsisaugojimui patartina pasirinkti tinkamą aprangą, naudoti repelentus (purškalus, kremus, losjonus atbaidančius vabzdžius). Patartina įsigyti tepalo mažinančio įkandimo sukeltą niežulį.

Parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyrius