Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena – skiepai yra vienintelė tymų plitimui kelią užkertanti priemonė.

Lietuvoje ir Europoje šiemet kilęs tymų protrūkis parodė, kokių reikšmingų neigiamų pasekmių gali turėti nesiskiepijimas nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų. Birželio 25 d. duomenimis, nuo 2019 m. pradžios registruota per 750 tymų atvejų. Pastebima, kad daugiausia atvejų nustatyta tose savivaldybėse, kuriose vaikų skiepijimo lygis yra nepakankamas, kad būtų užtikrintos sąlygos ligos protrūkiams išvengti.

Tačiau ne mažiau svarbūs skiepai ir nuo kitų vakcinomis valdomų pavojingų užkrečiamųjų ligų, kad būtų išvengta šių ligų protrūkių ateityje. Dėl to labai aktualu šviesti visuomenę skiepų tema ir skatinti naudotis galimybėmis apsaugoti save, savo vaikus ir aplinkinius.

Kur kreiptis susirgus:

• Dėl skiepų arba susirgus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją;
• Susirgus, kai susirgimas pasireiškia dideliu karščiavimu ir bėrimu, ir įtarus tymus savaitgalį, švenčių dienomis, naktį žmogus gali kreiptis tiesiai į infekcinės ligoninės arba ligoninės, turinčios infekcinių ligų skyrių, priėmimo skyrių.

Kas gali skiepytis ligonių kasų apmokama tymų vakcina:

• Vaikai, kurie nebuvo paskiepyti dėl tam tikrų priežasčių pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių;
• Su sergančiuoju kontaktą turėję žmonės tymų vakcina skiepijami per 72 val. Kontaktinių asmenų sąrašą sudaro visuomenės sveikatos specialistas, gavęs pranešimą apie tymų ligos atvejo įtarimą.

Savo arba darbdavio lėšomis turėtų pasiskiepyti:

• Neskiepyti ir nesirgę tymais žmonės;
• Žmonės, kurie nežino, ar buvo skiepyti nuo tymų;
• Visų profesijų ir pareigybių, susijusių su žmonių sveikatos priežiūros veikla ir bet kokia veikla, kai darbuotojas darbo metu gali būti veikiamas biologinio rizikos veiksnio ir darbuotojui, kai yra tikimybė užsikrėsti bei susirgti užkrečiamąja liga. Daugiau apie tai – čia.

Kaip plinta tymai?

Tymus sukelia itin lakus virusas, kurį platina sergantis žmogus. Pagrindinis tymų viruso perdavimo būdas – oro lašelinis, todėl virusas lengvai plinta patalpose.

Persirgus susidaro ilgalaikis visą gyvenimą trunkantis imunitetas. Tymų inkubacinis laikotarpis trunka apie 10 dienų (7–21 d.). Žmogus gali platinti infekciją vidutiniškai 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo pasirodymo.

Tymų klinikiniai požymiai:

Karščiavimas (38-39 °C), dėmelių atsiradimas skruostų gleivinėje, bėrimas (tamsiai rausvos, netaisyklingos formos, susiliejantis), bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, sloga, konjunktyvitas, kosulys.

Bėrimas dažniausiai atsiranda 3-4 ligos dieną. Pirmiausia atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas ir pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta.

Dažniausios tymų komplikacijos:

Vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).

Tymai pasaulyje išlieka viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų, kelianti pavojų neskiepytiems žmonėms.

Skiepijimosi ir susirgimų statistika:

Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 m.. Pavyzdžiui, 2009 m. siekė 97 proc., 2018 m. –  vos 92,2 proc. Ligos plitimui užkertamas kelias, kai 95 iš 100 žmonių turi imunitetą šiam susirgimui.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2019 m. sausio  1 – kovo  18 d. Lietuvoje iš viso užregistruoti 159 tymų atvejai. Pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.

Konsultacijos telefonu:

Tymų klausimais telefonu (8 5) 230 0123 konsultuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai. Konsultacijos teikiamos pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00-16.45 val., penktadieniais – 8.00-15.45 val.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos informacija.