• Euroleague Final 4 Kaunas 2023 – Eurolygos finalo ketverto varžybos 2023 m. gegužės mėn. pirmą kartą vyko Kaune. 66-ojo svarbiausio Europos klubų krepšinio turnyro sezono finalo ketverto varžybose dalyvavo Pirėjo „Olympiacos“, Monako „Monaco“, Barselonos „Barcelona“ ir Madrido „Real“ komandos. Eurolygos turnyras jau 38-ą kartą baigiamas finalo ketverto formatu. (52%, 1 039 Balsų)
• „KAUNAS LET‘S JOIN THE FIGHT TOGETHER 2023“ – Labdaringas tarptautinis Kyokushin karate turnyras organizuojamas 5 metus iš eilės, dalinai finansuojamas Kauno miesto savivaldybės programos „Iniciatyvos Kaunui“ lėšomis. Šis renginys – tai integruota sporto ir socialinė iniciatyva, kurios metu dalis surinktų lėšų atitenka vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis. Turnyro organizatoriai – asociacija „Let‘s Join“ ir Rimanto Kaukėno paramos grupė. 2023 m. kovo 4 d. vykusiame Kyokushin karate turnyre pirmą kartą Lietuvos istorijoje su visais dalyviais varžėsi sportininkai turintys regos ir intelekto negalias. Varžybose dalyvavo 600 sportininkų iš Lietuvos bei kitų Europos šalių. (19%, 387 Balsų)
• FIFA legendos prieš Lietuvos futbolo legendas ir LFF taurės finalas – Lietuvos futbolo 100-mečiui skirtas renginių savaitgalis Kauno Dariaus ir Girėno stadione, organizuotas Lietuvos futbolo federacijos. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Pasaulio futbolo legendų komanda, kurią sudarė tokios žinomos futbolo legendos kaip Christianas Karembeu, Vincentas Candela, Aldairas, Carlesas Puyolis, Julio Cesaras, Houssine`as Kharja, Ricardo Quaresma, Antonio Valencia bei Estebanas Cambiasso, Dida susitiko draugiškose varžybose su Lietuvos futbolo žvaigždžių komanda, kurią atstovavo Edgaras Jankauskas, Deividas Česnauskis, Ernestas Šetkus, Valdas Ivanauskas, Arminas Narbekovas, Darvydas Šernas ir kiti. Renginyje dalyvavo FIFA prezidentas Gianni Infantino. Renginį lydėjo muzikiniai puikiai žinomų Lietuvos atlikėjų pasirodymai, LFF taurės finalo varžybos. Dvi dienas vykusi futbolo savaitgalio šventė į stadioną patraukė daugiau nei 16 000 žmonių. (16%, 322 Balsų)
• 27-asis tarptautinis Algirdo Šociko bokso turnyras – 27-ąjį kartą Kauno sporto halėje vykęs legendinio Lietuvos boksininko Algirdo Šociko vardo turnyras pritraukė pajėgiausias nacionalines rinktines iš 19 šalių. Turnyre dalyvavo per 100 boksininkų, tarp kurių buvo ne vienas Europos bei Pasaulio čempionas. Turnyrą organizavo Kauno bokso federacija, nemokamą renginį stebėjo daugiau nei 4000 Kauno gyventojų ir miesto svečių. (7%, 132 Balsų)
• IIHF Kontinentinės taurės turnyras 2024 – 2023 m. rugsėjo mėn. Kaune pirmą kartą vyko IIHF Kontinentinės taurės I etapo turnyras. Tai aukšto lygio ledo ritulio renginys, kuriame dalyvauja Europos šalių ledo ritulio čempionai. Šiame turnyre dalyvavo komandos iš Kroatijos, Islandijos, Estijos ir Lietuvos ledo ritulio čempionai HC „Kaunas City“. Kauno klubas tapo vos antru pirmą etapą įveikusiu ir į antrąjį etapą kelialapį užsitikrinusius Lietuvos klubu per visą IIHF Kontinentinės taurės istoriją. (6%, 126 Balsų)

Viso balsavusių: 2 006

• Regina Kapustavičienė|IRKLAVIMAS – Ugnės Juzėnaitės trenerė, padėjusi sportininkei iškovoti Europos jaunimo (U-23) irklavimo čempionato ir FISU Pasaulio universitetų žaidynių čempionės titulus, Pasaulio jaunimo (U-23) čempionate – užimti 5 vietą. (46%, 976 Balsų)
• Tadas Duškinas|PLAUKIMAS – Dabartinis plaukikės Rūtos Meilutytės treneris kartu su auklėtine pasiekė įspūdingų pasiekimų. 2023 m. pasaulio čempionate R. Meilutytė buvo nepralenkiama 50 ir 100 m plaukimo krūtine rungtyse, o taip pat gerino planetos moterų rekordą (50 m krūtine). (32%, 691 Balsų)
• Ričardas Poška|KYOKUSHIN KARATE – Lietuvos kyokushin karate čempionų ir Europos čempionato prizininkų Giedriaus Miškino ir Brigitos Svinkūnaitės treneris, ilgametis Lietuvos Kyokushin karate rinktinės treneris. (22%, 474 Balsų)

Viso balsavusių: 2 141

• „Kaunas-VDU“|TINKLINIS – 2022-2023 m. sezone Lietuvos tinklinio čempionate užėmė 2 vietą, Baltijos lygoje – 1 vietą, dalyvavo Europos taurės varžybose. (48%, 712 Balsų)
• „Kauno Žalgiris“|RANKINIS – 2022-2023 m. sezone Lietuvos rankinio čempionate užėmė 4 vietą, Baltijos lygoje – 1 vietą, dalyvavo Europos taurės varžybose. (27%, 391 Balsų)
• „Aistės- LSMU“|KREPŠINIS – 2022-2023 m. sezone Lietuvos krepšinio lygoje užėmė 4 vietą, Karalienės Mortos taurės turnyre - 3 vietą, Baltijos lygoje - 5 vietą. (25%, 367 Balsų)

Viso balsavusių: 1 470

• Kauno Žalgirio salės futbolo komanda|SALĖS FUTBOLAS – Be didesnės konkurencijos Kauno Žalgirio salės futbolo komanda žengia Lietuvos Futsal A lygoje, taip pat užtikrintai dalyvauja salės futbolo turnyruose, kuriuos rengia UEFA. (50%, 2 843 Balsų)
• BE1 NFA U15 komanda|FUTBOLAS – BE1 NFA U15 komanda 2023 m. tapo Lietuvos Elitinės jaunių lygos U15 pirmenybių nugalėtojais, Baltijos jaunimo futbolo lygos 2023 m. U15 amžiaus kategorijos čempionai. (42%, 2 410 Balsų)
• HC Kaunas City|LEDO RITULYS – Lietuvos ledo ritulio 2022-2023 m. sezono čempionai. 2023 m. IIHF Kontinentinės taurės pirmojo etapo laimėtojai, pirmasis Lietuvos klubas, patekęs į antrąjį IIHF Kontinentinės taurės turnyro etapą. (8%, 437 Balsų)

Viso balsavusių: 5 690

• Ugnė Juzėnaitė|IRKLAVIMAS – Europos jaunimo (U-23) irklavimo čempionate 4x užėmė 1 vietą, FISU Pasaulio universitetų žaidynėse 2x užėmė 1 vietą. Pasaulio jaunimo (U-23) čempionate - 5 vietą. (44%, 1 329 Balsų)
• Rūta Meilutytė|PLAUKIMAS – 26-erių kaunietė 2023 m. pasaulio plaukimo čempionate Fukuokoje (Japonija) iškovojo du čempionės titulus (50 ir 100 m plaukimo krūtine distancijose) bei pagerino planetos rekordą (50 m krūtine rungtyje). (37%, 1 129 Balsų)
• Brigita Svinkūnaitė|KYOKUSHIN KARATE – Lietuvos Kyokushin karate suaugusiųjų čempionate svorio kategorijoje iki 50 kg užėmė 1 vietą, laimėjo aukso medalį Europos Kyokushin karate suaugusiųjų čempionate svorio kategorijoje iki 50 kg. (11%, 334 Balsų)
• Tėja Pakinkytė|ŠIUOLAIKINĖ PENKIAKOVĖ – Pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės čempionate iškovojo sidabro medalį, estafetėje iškovojo – bronzą, Lietuvos jaunimo čempionė, Lietuvos čempionate laimėjo bronzos medalį. (8%, 241 Balsų)

Viso balsavusių: 3 033

• Tautvydas Grabauskas|ULTRATRIATLONAS – 2023 m. "Swissultra double deca continuous" pasaulio taurės etape užimta 3 vieta (76 km plaukimas, 3600 km dviračiu, 844 km bėgimas (pasiektas laikas 551:07)) (33%, 904 Balsų)
• Giedrius Miškinas|KYOKUSHIN KARATE – Vasario mėn. Lietuvos Kyokushin karate suaugusiųjų čempionate svorio kategorijoje iki 65 kg užėmė 1 vietą, Vengrijoje Europos Kyokushin karate jaunimo iki 20 metų čempionate svorio kategorijoje iki 65 kg užėmė 2 vietą. (20%, 536 Balsų)
• Dovydas Nemeravičius|IRKLAVIMAS – Europos irklavimo čempionate M1x užimta 6 vieta., Pasaulio irklavimo čempionate iškovojo M1x 9 vieta, iškovotas kelialapis į Olimpines žaidynes. (14%, 386 Balsų)
• Andrius Gudžius|LENGVOJI ATLETIKA (disko metimas) – Pasaulio čempionate užėmė 6 vietą, Europos žaidynėse iškovojo bronzos medalį, yra užsitikrinęs kelialapį į 2024 m. Olimpines žaidynes Paryžiuje. Treneris - Vaclovas Kidykas. (14%, 374 Balsų)
• Edgaras Riabko|F2 VANDENS FORMULĖS – Pasaulio F2 vandens formulių vicečempionas. (12%, 319 Balsų)
• Saulius Ambrulevičius|DAILUSIS ČIUOŽIMAS – Europos dailiojo čiuožimo čempionatas – 4 vieta Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatas – 7 vieta Tarptautinės ISU varžybos „Lombardia Trophy” – 2 vieta Tarptautinės ISU varžybos „Nebelhorn Trophy“ – 2 vieta (7%, 189 Balsų)

Viso balsavusių: 2 708

• Oksana Dobrovolskaja|LENGVOJI ATLETIKA (disko metimas) – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionate užėmė 1 vietą, Grand Prix lengvosios atletikos etape - 3 vietą, Pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate - 5 vietą. 2023 m. sportininkė tris kartus gerino LAS disko metimo rekordą, pasiektas aukščiausias normatyvas į Paryžiaus paralimpines žaidynes. (38%, 762 Balsų)
• Edgaras Matakas|PLAUKIMAS – Pasaulio neįgaliųjų plaukimo čempionate užimta 4 vieta, daugkartinis Lietuvos čempionas. (32%, 634 Balsų)
• Osvaldas Kucavičius|LENGVOJI ATLETIKA (ieties metimas) – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionate užėmė 1 vietą, Grand Prix lengvosios atletikos etape, vykusiame Dubajuje,- 1 vietą, Pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate – 11 vietą. 2023 m. sportininkas du kartus gerino LAS ieties metimo rekordą. (19%, 385 Balsų)
• Mantas Kazimieras Sinkevičius|GRAIKŲ-ROMĖNŲ IMTYNĖS – 2023 m. pasaulio kurčiųjų graikų-romėnų imtynių čempionate sportininkas tapo čempionu. Sportininkas yra iškovojęs pirmąsias ir prizines vietas Europos kurčiųjų čempionate bei vasaros kurčiųjų žaidynėse. (11%, 213 Balsų)

Viso balsavusių: 1 994

• Miglė Liutkevičiūtė|WKF KARATE/SPORTINIS KARATE – Šešiolikmetė sportininkė - Lietuvos rinktinės narė, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvė. 2023 m. dalyvavo 10 turnyrų ir čempionatų, o lapkričio ir gruodžio mėnesiais dar laukia Lietuvos čempionatas ir Pasaulio taurės reitinginės jaunimo varžybos. Talinn Open - 1 vieta (14-15m. -54kg) Central Europe Open - 1vieta (16-17m. -53kg) kovota su vyresniais Polish Open - 1vieta (18 - 20m. -55kg) kovota su vyresniais Latvia Open - 1 vieta (16-17m. -53kg) Šiaurės šalių čempionatas - 1vieta (14-15m. - 54kg) Baltijos šalių čempionatas - 1vieta (14-15m. -54kg ir 16-17m. -53kg) (46%, 967 Balsų)
• Rugilė Miklyčiūtė|LENGVOJI ATLETIKA (šuolis su kartimi) – Aštuoniolikmetė sportininkė Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionate iškovojo sidabro medalį ir įveikusi 4,15 m. aukštį, pasiekė naująjį Lietuvos rekordą. Lietuvos čempionate užėmė 1 vietą, Baltijos šalių jaunimo komandiniame čempionate – 2 vietą, Lietuvos jaunimo čempionate – 1 vietą, Lietuvos uždarų patalpų čempionate – 1 vietą. 2022 m. šuoliuose su kartimi įveikusi 3,90 m. aukštį, pagerino Lietuvos 16-mečių, 17-mečių, 18-mečių, 19-mečių, jaunių, jaunimo, uždarų patalpų 16-mečių, 17-mečių, 18-mečių bei 19-mečių rekordus. Rugilė Miklyčiūtė yra pirmoji sportininkė Lietuvoje, įveikusi 4 m. aukščio ribą. (40%, 846 Balsų)
• Paulina Maminskaitė|TEKVONDO – Septyniolikmetė sportininkė 2023 m. tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionato nugalėtoja, Lietuvos jaunių čempionate užėmė 1 vietą, Europos jaunių čempionate – 5 vietą, Europos jaunių klubiniame čempionate – 2 vietą. (14%, 289 Balsų)

Viso balsavusių: 2 102

• Rokas Žukauskas|IRKLAVIMAS – Trylikametis sportininkas, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo mokinių čempionate užėmęs 1 vietą, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo vaikų čempionate – 1 vietą, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo jaunučių čempionas. (41%, 1 634 Balsų)
• Patrikas Jocius|KARTINGAI – Dešimtmetis sportininkas - kartingų Rotax Max Challenge keturių čempiono 2023 m. titulų laimėtojas Rotax (Lietuvos, Baltijos šaliu, Latvijos x 2). Micro Max klasėje, atstovausiantis Lietuvą bei Kauną Bahreine Grand Finals lenktynėse dėl pasaulio čempiono vardo. Šiais metais dalyvavęs 27 lenktynėse. (36%, 1 456 Balsų)
• Tajus Juška|PLAUKIMAS – Keturiolikmetis sportininkas iškovojo Europos jaunimo plaukimo čempionato bronzos medalį. Lietuvos rekordus gerino 9 kartus (2022-2023). Europos jaunimo plaukimo čempionate Belgrade (Serbija) varžėsi su ketveriais metais vyresniais varžovais, pateko net į trijų asmeninių rungčių pusfinalius. Kartu su kitais nacionalinės rinktinės nariais jis iškovojo bronzą estafetėje 4x100 m laisvuoju stiliumi. T. Juškai šiuo metu priklauso per 20 įvairių amžiaus grupių rekordų. (23%, 936 Balsų)

Viso balsavusių: 4 026

• Ramybės parkas

  (53%, 688 Balsų)

• Kauno apskrities viešoji biblioteka

  (35%, 455 Balsų)

• Draugystės parkas

  (12%, 162 Balsų)

Viso balsavusių: 1 305

• „Kauno detalės“ – iniciatyva, suvienijusi kelis tūkstančius istorijos, paveldo ir architektūros mylėtojų bei smalsuolių. Ekskursijų ir socialinių tinklų pagalba jie supažindinami įdomiausiais Kauno pastatais, paminklais, mažai kam žinomomis istorijomis apie miestą ir jo žmones. Socialinė platforma aktyviai naudojama dalintis aktualia informacija, istorinėmis nuotraukomis, aktualiais istoriniais planais ir brėžiniais.

  (28%, 233 Balsų)

• „Ekskursas“ – gidų ir architektūros entuziastų iniciatyva, kviečianti kauniečius ir miesto svečius pažinti Kauno modernizmo architektūros ženklus. Tai ne tik pastatų apžiūra iš išorės, bet ir galimybė užeiti vidun, pamatyti autentika alsuojančias vidaus erdves, kurios paprastai atsitiktiniams praeiviams būna neprieinamos. Teminių ekskursijų ciklų – nuo modernizmo ikonų iki socmodernizmo – dalyviams pasakojama apie pastatų vertingas detales, architektų užmojus, ten gyvenusių bei dirbusių žmonių istorijas.

  (26%, 217 Balsų)

• Kaunastika – kauniečiams ir miesto svečiams sukurta kolekcija – beveik trys dešimtys žaismingų maršrutų, padedančių atrasti modernizmo ikonas, Žaliakalnio medinukus, Art Deco pastatus ar pažinti Kauno tvirtovę, Hanzos Kauną. Per žaidimą ir pasivaikščiojimus pristatomi istoriniai paveldiniai objektai, jų architektai ir susijusios istorijos.

  (20%, 166 Balsų)

• „Modernizmas ateičiai“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ architektūros ir paveldo programa. Po jos vėliava vyko „Kauno modernizmas 360/365“, „MoFu 360/365i“, filmo „Klostės“ projektai. Įvairių sričių profesionalai, pastatų savininkai, paveldo bendruomenė ir kultūros iniciatyvų atstovai nuosekliai kūrė paveldo išsaugojimo ir sklaidos strategiją: nuo maršrutų, virtualių archyvų ir parodų iki paveldo dirbtuvių bei konferencijų.

  (19%, 154 Balsų)

• Kauno miesto savivaldybės Paveldotvarkos programa – iniciatyva, kviečianti bendromis miesto ir kauniečių pastangomis atnaujinti medinius ir mūrinius Kauno statinių fasadus. Su daliniu miesto finansavimu, galinčiu siekti iki 75 proc. tvarkybos kaštų, jau atnaujinta apie 180 istorinių ir miestą puošiančių pastatų. Tai bažnyčios, ikoniški senamiesčio, naujamiesčio ar Žaliakalnio namai, taip pat nuo miesto centro nutolę kultūros paveldo objektai.

  (7%, 59 Balsų)

Viso balsavusių: 626

• Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius – architektūrinio paveldo puoselėtojai, „Art Deco muziejaus“ ir „Amsterdamo mokyklos muziejaus“ įkūrėjai. Ilgus metus smalsavę, kas slypi už Kauno modernizmo fasadų, jie įsigijo du tarpukarinius apartamentus, juos restauravo, atrado ir prikėlė pamirštas žmonių istorijas, užpildė autentiškais laikmečio baldais bei atvėrė visuomenei.

  (35%, 298 Balsų)

• Rokas Mikšiūnas – architektūrinio ir kultūrinio paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas, savo darbais garsinantis ir įamžinantis miesto modernizmo architektūrą. Menininko pavardė neseniai nuvilnijo ir pasauliniu mastu, jam pristačius vieną įspūdingiausių savo kūrinių – iš kaladėlių surinktą J. ir A. Iljinų namą. Darbas pretenduoja tapti oficialiu „Lego“ rinkiniu. Pirmas žingsnis konkurse įveiktas – surinkta 10 tūkst. balsų, leidusių idėjai žengti į kitą etapą.

  (25%, 215 Balsų)

• Martynas Plepys – fotografas nuolat fiksuojantis paveldo pastatų fasadus, interjerus ir puošybos detales. Jo nuotraukomis iliustruota Kauno UNESCO nominacinė paraiška, o 2022 m. paroda „Mano modernizmas“, pristatanti Kauno modernizmo architektūrą, apkeliavo dešimtį užsienio valstybių – nuo kaimyninės Lenkijos ir Skandinavijos šalių iki Naujosios Zelandijos, JAV ar net Kinijos.

  (18%, 158 Balsų)

• Dr. Marija Drėmaitė – viena ryškiausių ir aktyviausiai šalyje veikiančių architektūros istorikių, Kauno UNESCO nominacinės paraiškos „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ rengimo darbo grupės vadovė. Jos ir komandos pastangomis unikalus Kauno modernizmas nugulė į 400 puslapių dokumentą, perduotą vertinimui Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje. Jame nustatytos tikslios vertybės bei apsaugos zonos, istorijos bei raidos apžvalga, autentiškumo patvirtinimai bei kruopšti analizė.

  (13%, 108 Balsų)

• Dr. Vaidas Petrulis – gerai žinomas architektūros istorijos tyrėjas nagrinėjantis Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacijos procesus, KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas. Taip pat skaitmeninio Lietuvos architektūros istorijos archyvo autc.lt iniciatorius ir kūrėjas. Jo įžvalgos, knygos ir visuomenei organizuojamos paskaitos – nepaprastai svarbios pristatant kultūros paveldo temą.

  (9%, 78 Balsų)

Viso balsavusių: 665

• Kino teatras „Romuva“ (Laisvės al. 54) – vienintelis nuo tarpukario išlikęs ir veikiantis kino teatras, valstybės ir „Europos paveldo ženklo“ saugomas kultūros paveldo objektas bei neabejotina Kauno architektūros ikona. Daugiau kaip aštuonis veiklos dešimtmečius skaičiuojanti „Romuva“ išsaugojo autentišką art deco interjerą ir kokybiškų kino namų statusą. Tvarkant pastatą restauruotas fasadas, langai, durys, kitos vertingosios detalės, atnaujintose erdvėse pagerinta akustika, įdiegta nauja garso ir apšvietimo technika. Visuomenei neprieinami rūsiai transformuoti į Kamerinę salę. Įrengta moderni klasė edukacinėms veikloms.

  (27%, 244 Balsų)

• J. ir A. Iljinų namas (K. Donelaičio g. 19) – 1933 m. pagal inžinieriaus Arno Funko projektą sukurtas Kauno modernizmo grynuolis. Tai vienas žymiausių ir išskirtinių tarpukario modernizmo pastatų ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje, įtrauktas į Europos paveldo sąrašą ir saugomas valstybės. Jis pasižymi unikaliais ir šiuolaikiškais architektūriniais sprendimais, akį traukiančiomis art deco detalėmis. 2018 m. pastatas renovuotas, preciziškai išlaikant eksterjero ir interjero detales bei proporcijas. Nors namas priklauso privačiam asmeniui, jo patalpos mielai atveriamos kultūros renginiams, ekskursijoms ir visuomenei.

  (20%, 179 Balsų)

• Ąžuolyno parkas – į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtrauktas objektas. Didžiausia ąžuolų giria Europoje – XX a. trečiajame dešimtmetyje paplitusio urbanistinio išplanavimo pavyzdys. Jis pagrįstas miesto-sodo idėja, kai tuometinių kauniečių gyvenimas kūrėsi gamtos apsuptyje. Atnaujinus parką šis konceptas išlaikytas – Ąžuolynas išliko žalumos sala tiek ramiam atokvėpiui medžių šešėlyje, tiek aktyviam laisvalaikiui, sportui ar renginiams. Istorinėje erdvėje pagerintos sąlygos šimtamečiams medžiams ir niūriaspalviui auksavabaliui, sutvarkyta susidėvėjusi infrastruktūra, įrengtas edukacinis pažintinis takas.

  (10%, 91 Balsų)

• Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statinių kompleksas  (Papilio g. 7) – vertingas Kauno ir Lietuvos architektūrinis brangakmenis. Tai vienas iš išlikusių ir beveik nepakitusių gotikos periodo kompleksų. Išlaikytas „U“ formos planas, vienuolyno ir bažnyčios mūras paįvairintas degtų plytų raštais. Restauruotuose vienuolyno fasaduose išryškinti ir apšviesti gotikiniai elementai: smailiaarkiai langeliai, kelių formų nišos, profiliuotų plytų portalai, dantytų plytų juostos.

  (9%, 79 Balsų)

• Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas, buvusi Ginklavimosi valdybos tyrimų laboratorija (Radvilėnų pl. 19A).. Pastatą projektavo vienas žymiausių tarpukario architektų V. Landsbergis-Žemkalnis. Architektūros paminklas patenka tarp dešimties išskirtinės vertės modernistinės pasaulio architektūros pavyzdžių, kuriam skirta prestižinio „Getty“ fondo parama. Statinys nuo pat 1935 m. iki šių dienų išlaikė savo autentišką išvaizdą, mažai pakitusį interjerą ir pirminę taikomojo mokslo bei tyrimų veiklą. Daugybė studentų vis dar naudojasi išlikusia originalia įranga.

  (8%, 76 Balsų)

• Sporto halė bei Dariaus ir Girėno stadionas (Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksas, Perkūno al. 5) – istorinis šalies sporto lopšys. Abu kultūros paveldo objektai saugomi dėl savo architektūrinių, istorinių savybių ir glaudaus ryšio su kraštovaizdžiu. Rekonstruojant Sporto halę, restauruotos pastato vertingosios savybės – stogą laikančios arkos, angos, durys ir langai, atkurta pirminė fasadų išvaizda, o pats pastatas atvertas įvairioms neformaliojo ugdymo veikloms, kultūriniams renginiams ir bendruomeninėms veikloms. Nuo pamatų atkuriant stadioną išsaugota senojo vieta, išlaikyta istorinė ovalo forma ir paskirtis.

  (7%, 67 Balsų)

• Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksas (Benediktinių g. 10) – kultūros paminklas ir valstybės saugomas objektas. Vieną seniausių miesto gotikinių bažnyčių puošia įspūdingi Liudo Truikio ir Vytauto Bičiūno vitražai. Čia taip pat galima pamatyti XVII a. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės paveikslą, ant XVII a. drobės nutapytą Jėzaus „Pietą“. Šventovės kompleksas naujinamas nuosekliai – restauruota ansamblį juosianti tvora, barokiniai vartai ir virš jų rymantys bareljefiniai angeliukai, atidengtos langinės, arkutės bei nišos su barokiniais motyvais. Šiemet užbaigta ansamblio klebonijos fasado restauracija – atkurta istorinė rusvo smėlio spalva.

  (6%, 59 Balsų)

• Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56) – viena ilgiausiai veikiančių kultūrinių įstaigų ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. 1930 m. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis jį suprojektavo Vatikano nunciatūrai, tačiau čia įsikūrė vaikų ligoninė, tuberkuliozės dispanseris, vaikų darželis, o nuo 1971 m. – kultūros atstovai, menininkai. Praėjusiais metais restauruotas pastato fasadas, atkurta autentiška jo spalva, vertingosios detalės ir dailininko Vytauto Banio vitražas „Mūzos“, įrengtas dekoratyvinis apšvietimas. Ruošiamasi aplinkos ir pastato vidaus remontui, kad taptų dar patrauklesne erdve kultūros renginiams.

  (6%, 54 Balsų)

• Kauno kariliono ir laikrodžio bokštas (K. Donelaičio g. 64) – neatsiejama Vytauto Didžiojo karo muziejaus statinių komplekso dalis bei valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. 1937 m. iškilęs statinys ištisus dešimtmečius buvo laikomas „po raktu“ – prieinamas tik kariljonieriams, muziejininkams ar prižiūrintiems bokšto viršūnėje plazdančią trispalvę. Rekonstravus fasadą ir vidų kariliono bokštas šiltuoju sezonu atveriamas lankytojams. Jame saugomas iš JAV atplukdytas Laisvės varpas, Kariliono varpai, o užlipus 101 laiptelį, atsiveria vaizdinga naujamiesčio stogų panorama.

  (4%, 40 Balsų)

• „Lietūkio“ rūmai (Vytauto pr. 43) – 1930 m. iškilęs architekto Karolio Reisono projektuotas pastatas tapo vienu iš svarbiausių šalies ekonominio klestėjimo simbolių. Jame veikė žymiausia tarpukario ūkio organizacija – kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“. Pastatas iki šių dienų laikomas įdomiu istorinio modernizmo stiliaus pavyzdžiu, išsaugojusiu beveik nepakitusį tūrį, fasadą su autentiškais dekoro elementais, simetrinį išplanavimą, arkinius langus ir reprezentatyvų vidinį kiemą. Pastatą restauravęs verslas nuomos čia įrengtus butus ir administracines patalpas.

  (3%, 25 Balsų)

Viso balsavusių: 565

• Algirdas Kazimieras Arelis – irklavimo treneris bei Lietuvai nusipelnęs ekspertas. Treniravo Vytautą Butkų, Europos irklavimo čempionato sidabro, pasaulio čempionato bronzos ir XXI olimpinių žaidynių sidabro medalių laimėtoją. Rengė XXVI olimpinių žaidynių irkluotoją Birutę Šakickienę (užimta 17 vieta) ir XXVII olimpinių žaidynių dalyves – Kristiną Paplavskają ir Birutę Šakickienę (laimėti bronzos medaliai). Jam suteikta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė, Kūno kultūros ir sporto departamento 2 laipsnio ordiną „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. (50%, 1 Balsų)
• Aleksandras Kosauskas – Lietuvos lengvaatletis (bėgikas), treneris, pedagogas. Dirbo Kauno 6-osios vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju, Kauno vaikų sporto mokyklos lengvosios atletikos treneris. A. Kosauskas dešimtmetį Lietuvos lengvosios atletikos rinktinių (sprinto ir barjerinio bėgimo) vyr. treneris. 1987–2006 metų Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandos, 1992–2006 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas, fizinio parengimo treneris. 2006–2009 m. Sopoto „Procom Trefl“ komandos specialiojo fizinio parengimo treneris. (50%, 1 Balsų)

Viso balsavusių: 2

• Vladas Motūza – Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo sportininkas, šiemet 4-ajame Pasaulio sklandymo 13,5 m klasės čempionate jo treniruojami sportininkai Darius Gudžiūnas ir Linas Miežlaiškis užėmė prizines II ir III vietas. (43%, 1 486 Balsų)
• Vidas Bružas – Lietuvos bokso treneris, paruošęs pasaulio ir Europos čempionus – boksininkus Eimantą Stanionį ir Gabrielę Stonkutę, ilgametis Lietuvos vyrų suaugusiųjų rinktinės treneris. (39%, 1 352 Balsų)
• Ramūnas Leonas – kaunietis plaukimo treneris, kurio auklėtinis paralimpietis Edgaras Matakas yra 2016 m. Rio de Žaneiro ir 2020 m. Tokijo vasaros paralimpinių žaidynių dalyvis, pasaulio ir Europos čempionas. (7%, 259 Balsų)
• Antanas Skarbalius – vienas iš Lietuvos rankinio patriarchų, Kauno moterų rankinio klubo „Žalgiris“ komandos „Kauno Žalgiris“ treneris. (5%, 165 Balsų)
• Vaclovas Kidykas – Lietuvos disko metikas, Lietuvos olimpinės rinktinės narys, treneris. 2017 m. „LTeam apdovanojimuose“ pripažintas geriausiu metų Lietuvos treneriu (pasaulio čempiono Andriaus Gudžiaus). (4%, 144 Balsų)
• Saulius Liaugminas – ilgametis graikų-romėnų nacionalinės jaunių ir jaunimo rinktinės treneris, parengęs aukšto lygio sportininkus: Eividą Stankevičių (2020 ir 2021 m. V vietos Europos čempionatuose) bei Mantą Kazimierą Sinkevičių (2022 m. Kurčiųjų olimpinių žaidynių čempionas ir 2021 m. Kurčiųjų pasaulio čempionas). (2%, 75 Balsų)

Viso balsavusių: 3 481

• Moterų krepšinio komanda Kauno „Aistės-LSMU“ – Lietuvos moterų krepšinio lygos III vietos laimėtojos, II vieta Karalienės taurės varžybose ir V vieta Baltijos moterų krepšinio lygoje. (44%, 657 Balsų)
• Kauno moterų rankinio klubo „Žalgiris“ komanda „Kauno Žalgiris“ – iškovotos I vietos Lietuvos moterų rankinio lygos čempionate, Lietuvos rankinio taurės varžybose bei Baltijos rankinio lygoje. (31%, 473 Balsų)
• Moterų tinklinio komanda „Kaunas-VDU“ – I vietos Lietuvos tinklinio čempionate ir Baltijos moterų tinklinio lygoje, Europos tinklinio konfederacijos (CEV) Iššūkio Taurės dalyvės ir XVII vietos laimėtojos. (25%, 376 Balsų)

Viso balsavusių: 1 506

• Vyrų krepšinio komanda Kauno „Žalgiris“ – Lietuvos krepšinio lygos III vieta, Karaliaus Mindaugo taurės čempionai (I vieta). (50%, 718 Balsų)
• Vyrų futbolo komanda FK „Kauno ŽALGIRIS“ – 2022 m. sezono Lietuvos futbolo A lygos II vieta. (15%, 215 Balsų)
• Vyrų rankinio komanda Kauno „Granitas-Karys“ – Lietuvos rankinio lygos II vieta, Baltijos rankinio lygos – V vieta, Lietuvos rankinio federacijos taurės – II vieta. (13%, 183 Balsų)
• Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų vaikinų krepšinio komanda – 17-ąjį kartą tapo Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionais. (12%, 180 Balsų)
• FK „Kauno ŽALGIRIS“ FUTSAL salės futbolo vyrų komanda – Lietuvos salės futbolo čempionato I vieta, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurė – II vieta. (10%, 150 Balsų)

Viso balsavusių: 1 446

• Rūta Meilutytė – Pasaulio plaukimo čempionate iškovojo auksą 50 m plaukime krūtine, bronzą – 100 m plaukimo krūtine ruože. Iš Europos plaukimo čempionato parsivežė aukso medalį už 50 metrų plaukimą krūtine ir bronzą už 100 m plaukimą krūtine. (54%, 1 091 Balsų)
• Gabrielė Stonkutė – pirmoji moteris lietuvė tapusi Europos čempione ir pirmoji lietuvė boksininkė (nepriklausomai nuo lyties) – pasaulio čempione. (31%, 614 Balsų)
• Aurėja Beniušytė – Banska Bistricoje (Slovakija) vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje trišuolininkė užėmė I vietą. (15%, 308 Balsų)

Viso balsavusių: 2 013

• Eimantas Stanionis – boksininkas – 2022 m. tapo pasaulio profesionalų čempionu prestižinėje WBA versijoje. (61%, 1 145 Balsų)
• Andrius Gudžius – disko metikas – pasaulio lengvosios atletikos čempionate (JAV) III vieta, Europos lengvosios atletikos čempionate (Vokietija) – VI vieta. (15%, 276 Balsų)
• Titas Puronas – penkiakovininkas Pasaulio čempionate „Laser Run“ pelnė sidabro medalį, kartu su Lietuvos komanda iškovojo auksą. Pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate užėmė V vietą, „Baltijos taurės“ laimėtojas suaugusiųjų ir jaunimo amžiaus grupėse. (9%, 174 Balsų)
• Žygimantas Gališanskis – Europos pakrančių irklavimo čempionas (Ispanija), Pasaulio irklavimo čempionate (Čekija) iškovota IX vieta, Pasaulio irklavimo taurės čempionato (Serbija) I etapo nugalėtojas. (6%, 113 Balsų)
• Saulius Ambrulevičius – Europos dailiojo čiuožimo čempionate (Estija) – VIII vieta, Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate (Prancūzija) – X vieta. (4%, 71 Balsų)
• Dovydas Nemeravičius – Europos irklavimo čempionate (Vokietija) – III vieta, Pasaulio irklavimo čempionate (Čekija) – XIV vieta, Pasaulio irklavimo taurės pirmame etape (Serbija) – VI vieta. (3%, 58 Balsų)
• Armandas Kelmelis – Europos irklavimo čempionate (Vokietija) – III vieta, Pasaulio irklavimo čempionate (Čekija) – XIV vieta, Pasaulio irklavimo taurės pirmame etape (Serbija) – VI vieta. (2%, 30 Balsų)

Viso balsavusių: 1 867

• Simonas Žvirblis – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių plaukimo čempionatas: 100 m plaukimo laisvu stiliumi auksas, 50 m plaukimo nugara auksas, 50 m plaukimo laisvu stiliumi sidabras bei 400 m plaukimo laisvu stiliumi auksas. (39%, 648 Balsų)
• Edgaras Matakas – Tarptautinio paralimpinio komiteto žmonių su regėjimo negalia Pasaulio plaukimo čempionate (Portugalija) iškovojo sidabro medalius: 100 m krūtine bei 50 m laisvuoju stiliumi. (28%, 470 Balsų)
• Mantas Kazimieras Sinkevičius – Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse (Brazilija) graikų-romėnų imtynėse iškovojo auksą. (20%, 333 Balsų)
• Danielius Mikalauskas – Tarptautinio paralimpinio komiteto Europos paralimpinėse jaunimo žaidynėse (Suomija) iškovojo bronzą 100 m plaukimo krūtine rungtyje. (13%, 213 Balsų)

Viso balsavusių: 1 664

• Karilė Ališauskaitė – „Tarptautinėse vaikų žaidynėse 2022” (Jungtinė Karalystė) užėmė 4 prizines vietas plaukimo rungtyse: 50 m (bronza), 100 m (sidabras) ir 200 m (bronza) krūtine bei sidabras 4x100 estafetėje kombinuotu stiliumi. Baltijos šalių plaukimo čempionate (Estija) pelnė auksą (100 m ir 200 m) bei bronzą (50 m) plaukimo krūtine rungtyse. (30%, 887 Balsų)
• Aurėja Beniušytė – Banska Bistricoje (Slovakija) vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje trišuolininkė užėmė I vietą. (28%, 824 Balsų)
• Gustė Gataveckaitė – Europos jaunių bokso čempionato (Italija) III vietos laimėtoja, svorio kategorijoje iki 66 kg. (14%, 413 Balsų)
• Neda Pliatkutė – kartu su komanda užėmė I vietą Europos U18 merginų krepšinio čempione (Graikija) ir Lietuvos U18 jaunių merginų krepšinio čempionate, pelnė bronzą Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate bei Karalienės taurės sidabrą. (12%, 344 Balsų)
• Ugnė Sirtautaitė – kartu su komanda užėmė I vietą Europos U18 merginų krepšinio čempionate (Graikija), Lietuvos U18 jaunių merginų krepšinio čempionate ir Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate, pelnė bronzą Europos moterų lygoje (EWBL), sidabrą – Baltijos moterų krepšinio lygos čempionate. FIBA 3x3 U23 World Cup 2022 (Rumunija) – XXII vieta, FIBA 3x3 Nations League Final 2022 (Rumunija) – VI vieta. (8%, 240 Balsų)
• Beatričė Savickaitė – Europos jaunių bokso čempionato (Italija) bronzininkė, svorio kategorijoje iki 60 kg. (6%, 182 Balsų)
• Jogailė Aglinskytė – Pasaulio jaunimo dailiojo čiuožimo čempionate (Talinas) užimta XXIV vieta, Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (Suomija) – IX vieta. (3%, 97 Balsų)

Viso balsavusių: 2 987

• Tadas Dementavičius – Europos jaunių, jaunučių orientavimosi sporto bėgte čempionate (Vengrija) ilgoje trasoje iškovojo I vietą, trumpojoje – IV vietą bei II vietą komandinėse estafetėse. (39%, 1 008 Balsų)
• Mantas Juzėnas – kartu su Lietuvos komanda nuskynė aukso medalį Europos U16 vaikinų krepšinio čempionate (Šiaurės Makedonija) bei iškovojo II vietą Lietuvos U16 jaunučių vaikinų krepšinio čempionate. (38%, 978 Balsų)
• Kristijonas Padegimas – Banska Bistricoje (Slovakija) vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje gimnastas iškovojo aukso medalį pratimų ant arklio rungtyje. (24%, 618 Balsų)

Viso balsavusių: 2 604

• Olimpinė diena – sportą ir sveiką gyvenseną propaguojantis renginys, masinė sporto ir pramogų šventė kauniečiams. (43%, 659 Balsų)
• LFF taurės finalas Dariaus ir Girėno stadione tarp Vilniaus „Žalgiris“–Kauno „Hegelmann“ futbolininkų. (35%, 543 Balsų)
• Tarptautinis draugiškas bokso mačas tarp Lietuvos ir Ukrainos rinktinių „United Punch“ Old Town Barbers taurei laimėti. (22%, 333 Balsų)

Viso balsavusių: 1 535

• Ne, nepritariu (51%, 1 346 Balsų)
• Taip, pritariu (49%, 1 318 Balsų)

Viso balsavusių: 2 664

• Centro seniūnija (26%, 9 Balsų)
• Žaliakalnio seniūnija (24%, 8 Balsų)
• Dainavos seniūnija (18%, 6 Balsų)
• Panemunės seniūnija (15%, 5 Balsų)
• Gričiupio seniūnija (9%, 3 Balsų)
• Eigulių seniūnija (6%, 2 Balsų)
• Vilijampolės seniūnija (3%, 1 Balsų)
• Aleksoto seniūnija (0%, 0 Balsų)
• Petrašiūnų seniūnija (0%, 0 Balsų)
• Šančių seniūnija (0%, 0 Balsų)
• Šilainių seniūnija (0%, 0 Balsų)

Viso balsavusių: 34

• Taip (72%, 882 Balsų)
• Ne (27%, 325 Balsų)
• Neturiu nuomonės (1%, 17 Balsų)

Viso balsavusių: 1 224

• Panemunės (76%, 3 389 Balsų)
• Antano Smetonos (17%, 779 Balsų)
• Jono Basanavičiaus (7%, 315 Balsų)

Viso balsavusių: 4 483

• Nepatinka (57%, 194 Balsų)
• Labai patinka (35%, 120 Balsų)
• Neturiu nuomonės (8%, 29 Balsų)

Viso balsavusių: 343

• Ne (76%, 13 Balsų)
• Taip (24%, 4 Balsų)

Viso balsavusių: 17

• Ne (60%, 9 Balsų)
• Taip (40%, 6 Balsų)

Viso balsavusių: 15

• Pilna kaina (67%, 14 Balsų)
• Su 50 proc. nuolaida (19%, 4 Balsų)
• Su 80 proc. nuolaida (14%, 3 Balsų)
• Lengvatiniu 3,48 Eur 365 d. terminuotu elektroniniu bilietu (0%, 0 Balsų)

Viso balsavusių: 21

• Automobiliu (56%, 33 Balsų)
• Autobusu (22%, 13 Balsų)
• Troleibusu (15%, 9 Balsų)
• Dviračiu (7%, 4 Balsų)

Viso balsavusių: 59

• Nepasikeitė (61%, 14 Balsų)
• Taip, važinėju rečiau (39%, 9 Balsų)

Viso balsavusių: 23