„Tiesą pasakius, šis klausimas privertė mūsų komandą trumpam stabtelėti ir pasižiūrėti, kiek darbų, kuriuos pažadėjome miestiečiams, jau pavyko padaryti ar pradėti daryti“, – į klausimą, kaip prasidėjus paskutiniesiems šios kadencijos metams sekasi įgyvendinti per rinkimus duotus pažadus, sako Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

Treji metai darbo

„Džiaugiasi širdis, kad per trejus kadencijos metus pradėjome bene 80 procentų įsipareigotų projektų. Dalis tikslų įgyvendinta, kiti – tęsiami. Reiškia, tuos trejus metus tikrai dirbome, o ne užsiiminėjome tuščiomis kalbomis, – teigia Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis. – Dar kadencijos pradžioje davėme pažadą pastatyti keturias naujas jungtis. Dviejų tiltų statybos per Nemuną jau gerokai įpusėjo. Tarp Užnemunės ir Brastos gatvių statomas Santakos tiltas su keturiomis eismo juostomis ir takais, o abipus Nemuno salos ir Žemosios Fredos – jungtis pėstiesiems ir dviratininkams“.

Tarp kadencijos įsipareigojimų – pernai rudenį startavusios pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį statybos. Čia pat, po P. Vileišio tiltu, pradėtas Vilijampolės transporto mazgo įrengimas. Rangovai skaičiuoja atlikę trečdalį darbų. Pernai pradėtas statyti viadukas per A1 magistralę bus atvertas jau šį pavasarį.

„Neįsipareigojame to, kuo netikime. Jau seniai supratome, kad atsakingai valdydami pinigus galėsime įgyvendinti daugiau miestui reikalingų projektų. Jokia paslaptis, kad mūsų mieste didžiausi objektai statomi išskirtinai už kauniečių pinigus: baseinai, mokyklos, darželiai, sveikatos priežiūros statiniai ir ne tik, – pabrėžia pašnekovas. – Ne kartą įrodėme, kad vienu metu galima tvarkytis nesibaiminant laikino chaoso. Vos atėję dirbti taisėme gėdingą palikimą. Rezultatai pasimatė po kelių metų – atnaujintos pagrindinės gatvės, atgaivintos viešosios erdvės, pastatai. Galima drąsiai teigti, kad Kaunas išgyvena aukso amžių“.

Miestiečių pajamos auga

„Džiaugiuosi, kad auga miestiečių pajamos. Dėl to proporcingai auga ir Kauno miesto biudžeto dalis. Tačiau mes į biudžetą žiūrime ūkiškai. Tai, kokį patvirtinome vasario mėnesį, žinau, kad per kelis mėnesius jis bus koreguojamas atsižvelgiant į faktinę projektų įgyvendinimo situaciją. Mes į biudžetą, jo formavimą ir įgyvendinimą žiūrime šiek tiek kitaip, negu valstybės centrinis aparatas ar politikuoti linkę asmenys, – pasiteiravus, kuo miestui svarbus 2026-ųjų biudžetas, pabrėžia meras. – Mums biudžetas yra gyvas, kintantis organizmas, o ne užtikrinta išlaidų ar pajamų eilutė kažkam“.

Visvaldas Matijošaitis pažymi, kad užsibrėžtus tikslus galima pasiekti tik investuojant į tvarius ir ilgalaikius sprendimus: pritraukiant naujų investuotojų ir turistų, verslui kuriant naujas darbo vietas, užtikrinant paslaugas arčiau kauniečių namų, optimizuojant administracinį aparatą.

„Aš visą gyvenimą versle žiūrėdavau į sąnaudas, o tik tada į pajamas. Toks požiūris padeda rasti tinkamą balansą ir tesėti miestiečiams duotus pažadus. Tokio požiūrio linkėčiau visoms savivaldybėms ir valstybei“, – akcentuoja Kauno miesto savivaldybės meras.

Sėkmės paslaptis paprasta

Jau kelinti metai Kaunas garsėja savo statybomis: koncertų salė, tiltai, kiti objektai. Visiems šiems darbams reikalingos nemažos lėšos. Į klausimą, kokia sėkmės paslaptis, meras Visvaldas Matijošaitis konkretus: „Pasikartosiu, bet sėkmės paslaptis yra labai paprasta – „netaškome“ pinigų į kairę ir į dešinę. Žinome, kad jokie projektai neįgyvendinami per vienerius metus, todėl mūsų planai neapsiriboja vienerių metų investicijomis“.

Mero teigimu, verslai, matydami, kad miestas duotus įsipareigojimus įgyvendina, lygiai taip pat patiki miestu ir investuoja. Tai lemia mieste daugiau darbo vietų, o daugiau darbo vietų reiškia daugiau pajamų miestui ir valstybei.

„Turbūt toks mūsų požiūris leido vasario pabaigoje sulaukti „Metų proveržio miesto“ pripažinimo Varšuvoje vykusiuose 14-uosiuose kasmetiniuose Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimuose, – pasidžiaugia Visvaldas Matijošaitis. – Keistai man ir atrodo, kad savivaldybės, būdamos valstybės dalimi, investuodamos viešuosius pinigus, statydamos tiek nacionalinės, tiek regioninės reikšmės objektus, iš esmės bene penktadalį objekto vertės sumoka valstybei per pridėtinės vertės mokestį. Mano požiūriu, taip dar kartą iš savivaldybei skirtų valstybės lėšų dotuojame valstybę“.

Pasiteiravus, kaip verslo plėtrai atsiliepia Seimo priimti mokesčių ir kiti įstatymai, centrinė valdžia iš mero nesulaukia pozityvaus vertinimo. „Labai blogai. Visoje valstybėje žiūrima kaip tik didinant mokesčius kamšyti išlaidų skyles. Tačiau niekas nežiūri, kaip mažinti kasmet visose srityse vis besipučiančias išlaidas ir taip subalansuoti biudžetą, kad nereiktų nuolatos didinti mokesčių naštą tiek verslui, tiek gyventojams“, – akcentuoja Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

Miestui svarbios visos kryptys

„Kaunas – miestas, kuriame gera dirbti, gyventi, studijuoti, todėl natūralu, kad investuojame į visas kryptis, – į klausimą, kokioms miesto plėtros kryptims skiriamas prioritetas, atsako meras. – Kasmet didžiausią prioritetą skiriame švietimui, nes jaunoji karta – mūsų ateitis. Darome viską, kad jaunimas savo tikslų galėtų siekti Lietuvoje. Vedini šio tikslo pastatėme ir daugiau nei prieš metus atidarėme pirmąjį Lietuvoje mokslo ir inovacijų populiarinimo centrą.

Praėjusių metų pabaigoje startavusios M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos – tai vienas ambicingiausių projektų valstybėje, nors kol kas įgyvendinamas tik miesto lėšomis. Jame bus viskas, ko reikia aukščiausio lygio klasikinės muzikos pasirodymams. Svarbu pabrėžti, kad čia galės vykti ir kitų žanrų koncertai, konferencijos ir dar daugiau“.

Kaip pažymi pašnekovas, Kaune vien per šiuos metus suplanuota įrengti apie pusę tūkstančio papildomų vietų vaikams švietimo įstaigose.

Vijūkų gatvėje 78 numeriu pažymėtame sklype atliekami baigiamieji lopšelio-darželio apdailos darbai. Lygiagrečiai su naujos įstaigos statybomis Romainiuose, tęsiama ir Tirkiliškių mokyklos-darželio padalinių plėtra Aleksote – M. Yčo g. 2 ir Dvarų g. 49 atnaujinamos esamos erdvės bei statomi nauji priestatai.

„Šiemet pabaigsime visų ugdymo įstaigų fasadų apšiltinimą. Pradėsime didžiausios Lietuvoje Techninės kūrybos centro, skirto vaikams, statybos darbus, – vardija meras. – Kaunas tęs kryptingas investicijas ir į istorinių pastatų atnaujinimą bei įveiklinimą. Vytauto parke atgimstantis Kurhauzas taps gyvu scenos menų centru – čia įsikurs Kauno M. Petrausko scenos menų mokykla, bus organizuojami teatro, šokio, choreografijos bei integruoto scenos meno užsiėmimai, planuojama ir cirko veikla“.

Kaune ypatingas dėmesys toliau skiriamas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų vertybių išsaugojimui.

Jau šį pavasarį planuojama kauniečiams atverti baseiną Panemunėje. Erdvės plaukimui numatytos ir Aleksote. Pastaraisiais metais Kaunas tapo miestu, turinčiu didžiausią baseinų tinklą šalyje.

Darbų tempai nelėtėja. Savivaldybės planuose – Futbolo ir regbio arenos statyba su modernia treniruočių bei rungtynių infrastruktūra ir stogo terasa, iš kurios atsivers Aleksoto aerodromo panorama. Taip pat projektuojamas atviro lauko aikštynas. Aleksote iškils ir Ekstremalaus sporto centras – pirmasis tokio masto kompleksas Baltijos šalyse.

Kulautuvoje (Akacijų al. 2) baigiama naujo Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinio rekonstrukcija. Čia bus įrengta beveik 170 vietų slaugos ir globos paslaugoms – po vienu stogu bus teikiamos tiek sveikatos priežiūros, tiek socialinės globos paslaugos.

Prie esamo ligoninės pastato (Raudonojo Kryžiaus g. 1) projektuojamas naujas 150 lovų gydymo paskirties korpusas, kuris bus sujungtas su dabartine infrastruktūra. Šis projektas skirtas augančiam ilgalaikės slaugos poreikiui užtikrinti ir paslaugų prieinamumui didinti.

 

Savivaldybių žinių informacija