Senaisiais laikais, prieš šimtus metų, moteriai karo veiksmuose vietos nebuvo. Vilktis sunkius šarvus, mojuoti kalaviju ar kitu ginklu, įtempti lanką, paduoti sviedinius, stumti pabūklą sudėtingoje vietoje reikėjo nemažai fizinių jėgų ir ištvermės. Originalioji Žana d’Ark (1412–1431), lietuviškoji Žana d’Ark Emilija Pliaterytė (1806–1831) ir dar kelios ryškesnės moterys mūšio lauke buvo retos išimtys. Vėlesniais laikais, pavyzdžiui, XIX a. sukilimuose jos jau stodavo petys į petį su ginklo broliais sukilėliais. Dar kone po šimto metų Antrajame pasauliniame kare ginkluotos partizanės buvo jau ne toks ir retas vaizdas. Net ir neginkluota moteris neretai būdavo patikima ryšininke ir žvalgybinės informacijos teikėja.

Nepaisant riboto dalyvavimo tiesioginiuose veiksmuose, moteris kare buvo nepakeičiama kariaujančio vyro atrama. Būtent jos augino vaikus ir laikė kasdienybę ant savo tvirtų pečių. Jos rūpinosi maisto ištekliais, gydydavo sužeistuosius, organizuodavo pagalbą ir šalpą, ėjo dirbti į gamyklas, taip ne tik užtikrindamos kariaujančių vyrų aprūpinimą, bet ir neleisdamos ekonomikai visiškai nusmukti. Motinos, seserys, žmonos ir dukterys karo vyrams buvo užnugariu bei paskata ginti šeimą ir valstybę.

Mūsų laikų technologijų proveržis ir pokyčiai atvedė į kariuomenę daugiau moterų. Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad moteris nebėra tik nepamainoma ir patikima užnugario saugotoja. Moterys Ukrainoje su ginklu eina į priešakines pozicijas, teikia medicininę pagalbą, moko kitus, ruošia maistą. Moteris karė vairuoja keltuvą, pilotuoja orlaivį, budi, vairuoja transportą, padeda remontuoti, organizuoja procesus, tvarko dokumentus ir logistikos klausimus. Moteris karė montuoja ir maketuoja, augina ir treniruoja paieškos ir gelbėjimo šunis, pilotuoja ar padeda parengti droną. Moteris kariuomenėje gali nuveikti daug ir Ukrainos laisvės kova parodė jos svarbą ginant šalį nuo okupantų.

Kviečiame apie tai pasikalbėti susitikime „Moterys karo audrose“. Pašnekovė – Ukrainos karo veteranė majorė Liubovė Savickaja. Ji yra paramedikė, Ukrainos ypatingųjų situacijų tarnybos instruktorė, gelbėjimo tarnybos veteranė. L. Savickają kalbins Dalia Tarailienė, Ukrainos rėmėja, savanoriaujanti nuo 2014-ųjų. Susitikimo metu bus kalbama apie moterų problemas tarnyboje, pasakojama apie kovų prieš okupantus herojes. Bus eksponuojami asmeniniai ukrainiečių karių daiktai iš mūšių laukų, rodomos nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Susitikimas „Moterys karo audrose“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) vyks 2025 m. rugpjūčio 29 d. 14.00 val. Kviečiame dalyvauti, renginys nemokamas.