Rugsėjo 2 dieną Kauno miesto gyventoja, Žaliakalnietė Sesuo Gabrielė Marė Visbaraitė minėjo jubiliejinį 100-to meto gimtadienį. Žaliakalnio seniūnijos darbuotojai ir Zanavykų g. seniūnaitis, perduodami Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio nuoširdžiausius sveikinimus, ilgaamžei linkėjo sveikatos, artimųjų rūpesčio ir šilumos.

Sesers Gabrielės Marės Vizbaraitės FDCJ trumpa biografija

Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių sesuo Gabrielė Marḗ Vizbaraitė FDCJ gimė 1924 m. rugsėjo 2-ąją Marijampolės rajono Kalvarijos valsčiaus Naujienėlės kaime šalia Orijos ežero, prie kelio į Suvalkus. Tėvų Petro ir Marijos šeimoje ji buvo antroji duktė. Tėtis buvo buvęs Amerikoje ir grįžo užsidirbęs pinigų, už kuriuos įsigijo 20 ha žemės. Šeimoje augo broliai Vincentas ir Jonas bei dar trys seserys: Genovaitė, Danutė ir Ramutė. Marė baigė pradžios mokyklą – 4 klases. Kadangi tėtis anksti susirgo, reikėjo dirbti sunkius ūkio darbus, toliau mokytis nebuvo galimybės. Tačiau labai norėjo išmokti siūti, taigi gretimam kaime išmoko šio amato ir išvyko dirbti į Kauną. Apsigyveno pas savo tetą Elzbietą, kuri buvo aktyvi pranciškonė pasaulietė (tretininkė), pavasarininkų organizacijos narė, šviesuolė, vadovė, skaičiusi paskaitas, dariusi didelę įtaką savo dukterėčiai. Taigi Marė pati tapo tretininke.

Kaune 1956 m. pradėjo dirbti Pažaislio psichoneurologinėje ligoninėje siuvėja ir dirbo iki ligoninės likvidavimo 1964 m. Vėliau Kauno infekcinėje ligoninėje dirbo valytoja, o po metų įsidarbino Kauno bakteriologinių preparatų įmonėje, ir ten stropiai ir sąžiningai, lydint kasmetiniams pagyrimams, išdirbo 15 metų, iki pat savo pensijinio amžiaus. 1980 m. liepos 21 d. Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių kongregacijoje davė pirmuosius įžadus, o po 4 metų – Amžinuosius. Dar iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo penkerius metus šeimininkavo Kauno kunigų seminarijos virtuvėje. Vėliau tai vienur, tai kitur patarnavo ligoniams, jais rūpinosi, lankė namuose, darė gerus darbus pagal to meto galimybes.

Didžiausias sesers pomėgis buvo siūti – šiuo talentu ji daug pasitarnavo seserims, ir tik neseniai, paisant sveikatos ir amžiaus galimybių, iš jos celės iškeliavo siuvimo mašina bei siuvimo reikmenys. Sesuo Gabrielė visą laiką buvo labai pamaldi, dažnai naktį ją galėjai rasti koplyčioje, vienu aukštu virš jos gyvenamos celės. Dabar, dėl garbingo amžiaus tausojant sesers sveikatą, jos naktinė malda apsiriboja gyvenama patalpa, tačiau dieną ji stropiai ir uoliai su visomis seserimis išpildo visą vienuolyno dienotvarkę, tiek maldoje, tiek mankštoje, tiek prie stalo. Dėkojame Dievui už sesers Gabrielės gražų amžių, skaidrų protą, uolų dvasinį gyvenimą ir ištikimybę paprastoje vienuolinio pašaukimo kasdienybėje.

Žaliakalnio seniūnijos informacija