Beveik prieš penkerius metus Kauno mariose institucijų pasirašytas memorandumas laivų šliuzo statyboms per hidroelektrinę sulaukė postūmio – Kauno miesto savivaldybės finansuojamo projekto pagrindu parengtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Nagrinėtas galimas būsimo šliuzo poveikis gamtinei ir gyvenamajai aplinkai, elektros energijos gamybai, susisiekimo infrastruktūrai ir kitoms susijusioms sritims.

Atgaivinta istorinė idėja

2021 metų spalį Kauno mariose pasirašytas memorandumas davė pradžią deryboms su atsakingomis šalies institucijomis ir įmonėmis. Taip Kaunas inicijavo naują etapą šliuzo per hidroelektrinę (HES) statybų projekte.

Prieš kelerius metus  Kauno miesto savivaldybė ir Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė sutartį dėl šliuzo poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentacijos rengimo finansavimo. Kauno miesto savivaldybė skyrė lėšų parengiamiesiems darbams, o VVKD organizavo projekto dokumentacijos rengimą.

PAV išvados bus vienas iš pagrindų toliau rengiant projektinius pasiūlymus ir vertinant galimus techninius sprendinius. Įgyvendinus projektą, ateityje galėtų būti sudarytos sąlygos sujungti Nemuno aukštupio ir žemupio vandens kelius, plėtoti pramoginę, keleivinę, o sukūrus reikalingą infrastruktūrą – ir krovininę laivybą.

„Šliuzas buvo „nupieštas“ statant Kauno hidroelektrinę, tačiau kaip ir daugelis projektų vėliau padėtas į stalčių. Atgaivinome šią idėją ir dabar mažais žingsniais nešame ant savo pečių. Norėtume, kad viskas vyktų kur kas greičiau, bet tai yra grandiozinis projektas, kuriam reikalingi įvairių institucijų derinimai“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Poveikio aplinkai vertinimas

Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos Laivybos direktoriaus Aurelijaus Rimo, PAV programa buvo patvirtinta praėjusiais metais. Rengiant vertinimą, pirmiausia reikėjo apibrėžti galimus statinio parametrus ir techninių sprendinių alternatyvas, nes nuo jų priklauso poveikis aplinkai ir integravimo į esamą infrastruktūrą galimybės.

Dokumentacijos rengimo procesas buvo derinamas su teisės aktuose numatytais PAV subjektais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis bei įmonėmis, tarp jų – AB „Ignitis gamyba“.

„Reikėtų pradėti nuo to, kad toks objektas Lietuvoje būtų vienetinis – ir vandens transporto, ir hidrotechnikos atvejais. Visi procesai derinami ne tik su hidroelektrinės savininkais, bet ir su Krašto apsaugos ministerija.

Atliekant PAV buvo vertinamas galimas poveikis biologinei įvairovei, žuvų ištekliams, triukšmo lygiui, oro kokybei, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir elektros energijos gamybai. Vertinimo rezultatai rodo, kad, taikant numatytas poveikio mažinimo ir valdymo priemones, reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai neturėtų būti daromas“, – teigia A. Rimas.

Vienas didžiausių Europoje

Pagrindinis šliuzo per Kauno HE tikslas būtų sujungti Nemuno aukštupį su žemupiu, taip užtikrinant vientisą ir nenutrūkstamą valstybinį vandens kelia nuo Druskininkų iki pat Kuršių marių.

Žvelgiant į ateitį ir galimą šliuzo potencialą, planuojama statyti maksimalių matmenų – 17 metrų pločio – konstrukciją. Joje tilptų 16 metrų plotį siekiantys laivai. Tai būtų vienas didžiausių upinių šliuzų Europoje. Remiantis PAV, Kauno marių pusėje būtų įrengiami 10 ir 20 metrų gylį siekiantys specialūs vartai. Šliuzo konstrukcijų medžiagiškumas paaiškės rengiant projektinius pasiūlymus ir techninį projektą.

„Svarbu suprasti, kad tai būtų nacionalinės svarbos statinys. Toks objektas statomas vieną kartą – vėliau nebūtų galimos jokios rekonstrukcijos. Šiuo atveju kalbame apie preciziškai tikslius skaičius ir sprendinius, todėl viskas turi būti nuodugniai apgalvota“, – akcentuoja A. Rimas.

Poveikio aplinkai vertinimas numato, kad įrengus laivų šliuzą pagyvėtų pramoginė ir keleivinė laivyba. Šalies ekonomiką galėtų pagerinti krovininės laivybos kelio Alytus–Kaunas–Klaipėda atsiradimas, taip nukraunant dalį sunkiasvorio transporto nuo magistralinių kelių.

Galimybė įrengti žuvitakį

Atliekant PAV lygiagrečiai galvota ir apie žuvitakio įrengimo galimybę. Tokia atsakomybė ir terminai yra nustatyti Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, todėl šias procedūras turės atlikti Kauno HE savininkas. Dėl šios priežasties žuvitakio įrenginys per Kauno HE turėtų atsirasti atskiru projektu.

„Kur ir kokį žuvų migracijos sprendinį būtų tikslinga įrengti, turi atsakyti išsamūs moksliniai ir techniniai tyrimai. Projektuojant šliuzą svarbu neužkirsti galimybės ateityje šalia jo įgyvendinti ir kitus aplinkosauginius sprendinius. Kartu būtina įvertinti ne tik galimą naudą žuvų migracijai, bet ir invazinių rūšių plitimo bei kitus ekologinius pavojus. Šiais klausimais reikalingas bendras mokslininkų, aplinkosaugos institucijų ir infrastruktūros valdytojų vertinimas“, – pridėjo VVKD Laivybos direktorius A. Rimas.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita viešinama nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 25 d. (imtinai) darbo dienomis, darbo valandomis UAB „Ardynas“ patalpose (Gedimino g. 47), taip pat Petrašiūnų–Gričiupio (T. Masiulio g. 10) ir Panemunės-Šančių seniūnijose (Vaidoto g. 115).

Visuomenė su parengtu PAV dokumentu galės susipažinti ir rugpjūčio 26 dieną 15 val. Panemunės–Šančių seniūnijoje. Taip pat numatyta susitikimo transliacija internetu.

Galutinai patvirtinti PAV dokumentą ir pradėti rengti projektinius pasiūlymus tikimasi kitąmet.