2025 m. liepos 8 d. sukanka 100 metų, kai Kaune, Laisvės alėjoje, duris atvėrė „Centralinė vaistinė“, kuri po nacionalizacijos tapo vaistine Nr. 63, nuo 1980 m. vadinta Vilties vaistine. Ši vaistinė išskirtinė ne tik savo ilgaamžiškumu, bet ir ją puošiančiu unikaliu meno kūriniu – dailininko Antano Kmieliausko 1983 m.sukurta freska.

Freskoje vaizduojama alegorinė Vilties deivė – ji teikia žmonėms stiprybę, pasitikėjimą, paguodą ir tikėjimą gydančia vaistų galia. Freskoje vaizduojami augalai, gyvatė bei taurė – klasikiniai gydymo simboliai, perteikti meistriška renesansinės dvasios plastika. Neatsitiktinai A. Kmieliauskas vadinamas Lietuvos Mikelandželu – jis yra garsiųjų Vilniaus universiteto 400-mečiui sukurtų freskų VU knygynui autorius.

Kaip atsitiko, kad šis išskirtinio talento menininkas, kūręs freskas bažnyčioms ir Vilniaus universitetui sukūrė freską ir vaistinei? VIII-IX dešimtmetyje Lietuvoje klestėjo vaistinių puošybos tradicijos: garsūs architektai varžėsi dėl galimybės kurti vaistinių interjerus, o vedėjos – dėl pačios gražiausios vaistinės statuso. To iniciatoriumi buvo tuometinis Vyriausiosios farmacijos valdybos Kauno tarprajoninės kontoros viršininkas Vytautas Sedelskis. Vilties vaistinės rekonstrukcijos projektą rengė architektas Jonas Maciulevičius, anksčiau kūręs ir kitų Kauno vaistinių interjerus.

Šiandien sunku pasakyti kam kilo idėja sukurti freską ir pakviesti šį sumanymą įgyvendinti būtent A. Kmieliauską. Gal vaistinių puošybos tradicijas kūrusiam V. Sedelskiui, gal interjerą kūrusiam architektui J. Maciulevičiui, o gal tuomečiam Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto pirmajam sekretoriui Vladislovui Mikučiauskui, kurio žmona Nijolė Mikučiauskienė vadovavo „Vilties“ vaistinei.

Įdomu tai, kad A. Kmieliauskas dirbo savaitgaliais, atvažiavęs iš Vilniaus nakvodavo rekonstruojamoje vaistinėje. Dailininku rūpinosi tuometinis vaistinės vedėjos pavaduotojas, o dabar jos savininkas Arūnas Šiaučiulis, kuris iki šiol šiltai prisimena kūrėjo paprastumą ir nuoširdumą.

Šiandien „Vilties“ vaistinė, esanti vos keli žingsniai nuo Kauno miesto savivaldybės, yra viena iš nedaugelio vaistinių tinklui nepriklausančių vaistinių, o kartu – miesto kultūros, architektūros ir farmacijos istorijos liudytojas.