Balandžio 21 d. kino namų „Romuva“ ekrane pasirodys Audriaus Juzėno filmas apie rokenrolo judėjimą Lietuvoje. Pilno metro dokumentika pasakos apie bigbyto ir bitlomanijos epochą, o žiūrovai pamatys daugybę unikalių ir iki šiol neeksponuotų nuotraukų bei vaizdo įrašų. Filme „Yesterday / Vakar“ savo muzikine ir gyvenimo patirtimi taip pat dalijasi garsūs to meto Lietuvos grupių atstovai.

Į filmą „Yesterday / Vakar“ nugulė istorija apie revoliucinę gitarų muziką, kuri užliejo visas vakarų pasaulio radijo stotis, o rytų Europos jaunimas ėmė masiškai drožti elektrines gitaras, gaminti stiprintuvus, groti trankią muziką, nešioti džinsus ir auginti ilgus plaukus – laisvės  simbolius.

Vakarietiška roko muzika iš laisvojo pasaulio skverbėsi per visus Geležinės Uždangos plyšius: skambėjo Radio Luxembourg, BBC, Laisvės radijo bangomis. Jaunimas vaikščiodavo su nešiojamais radijo imtuvais Kauno Laisvės alėja, Vilniaus Lenino prospektu, pramintu „brodu“ (dabar Gedimino pr.). Klestėjo nelegali vinilinių plokštelių prekyba, įrašai buvo kopijuojami ir platinami, perrašinėjant buitinių magnetofonų juostomis. Jaunimo pamėgtas rokas, džinsai ir ilgi plaukai tapo lėto veikimo bomba komunistiniam režimui. 

Viskas, kas sklido iš Vakarų buvo traktuojama kaip absoliutis blogis, griaunantis socialistinės santvarkos pamatus, kurį reikia nedelsiant sunaikinti. Radijo stotys, iš už geležinės uždangos, transliavusios laisvo pasaulio žinias bei „Beatles“, „Rolling stones“, Animals“, „Shadows“ ar kitų grupių įrašus, buvo trukdomos, kad nepasiektų jaunųjų muzikos klausytojų.

Kaune, Vilniuje, Alytuje, Druskininkuose, kiekviename Lietuvos miestelyje ar kaime jaunimas klausėsi muzikos, grojo kas kaip mokėjo, būrėsi į bendraminčių grupes. Jaunimo grupių (ansamblių) pavadinimai, savadarbiais instrumentais atliekama muzika, stilius tuometinei valdžiai atrodė kaip pataikavimas priešiškai Vakarų jaunimo kultūrai, kaip rezistencija komunizmo statytojų ir ideologų propaguojamoms vertybėms. 

Filme „Yesterday/Vakar“ savo muzikine ir gyvenimo patirtimi dalijasi garsių 6–7 dešimtmečio Lietuvos grupės ir atlikėjai, groję „Eglutėse“, „Kertukuose“, „Aitvaruose“, „Vaizbūnuose“, „Nuoguose ant slenksčio“, „Aisčiuose“, „Antanėliuose“, „Gintarėliuose“, „Raganiuose“ ir daugelyje kitų. Jų muzika skambėjo ne ką blogiau nei populiarų to meto britų ar amerikiečių, deja, ją įrašyti studijose, tuo labiau, transliuoti per Lietuvos radiją ar televiziją – griežtai uždrausta. Lietuviškos grupės grojo šokiuose, retkarčiais estradiniuose konkursuose, į kuriuos suplūsdavo tūkstantinės jaunųjų gerbėjų minios. Nepasiduodantys ideologijai taip pat koncertuodavo garažuose ir rūsiuose. 

Taip kūrėsi ir suklestėjo alternatyvi jaunimo kultūra, nepaisanti cenzūros ir KGB represijų, prasiveržė nesankcionuotais koncertais ir tarptautinėmis roko sesijomis „Žirmūnų“ restorane ar Dailės institute Vilniuje bei tuometiniame Kauno politechnikos institute (KPI) „Smutkelių” klube. 

Absoliuti meilės roko muzikai kulminacija – pirmą kartą Europoje ir antrą kartą pasaulyje Kęstučio Antanėlio ir jo bendraminčių pastatyta roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Premjera įvyko 1971 m.  per Šv. Kalėdas. K. Antanėliui pavyko apgauti saugumo agentus, tačiau po to sekė tardymai, gąsdinimai ir represijos. Iki šiol nežinomu keliu roko operos įrašas pateko į „Amerikos Balsą“, kur buvo paviešinti jo fragmentai. Tai sušvelnino represijas prieš operos kūrėjus, tačiau Kęstutis Antanėlis buvo pašalintas iš instituto.

Jaunimas garsiai kalbėjo, kodėl Lietuva yra okupuota, kodėl ji negali būti laisva, ar panaši į  Čekoslovakiją, Vengriją, Bulgariją, ar bent kaimyninę Lenkiją? Laisvės idėja spontaniškai prasiveržė 1972 m. gegužę Kaune, kai Laisvės alėjoje susidegino Romas Kalanta. Tai sukrėtė visą Lietuvą, prasidėjo tūkstantinės jaunimo demonstracijos, susirėmimai su milicija, sovietinės kariuomenės daliniais. Atgarsiai apie kalantines nuvilnijo per visą Sovietų sąjungą ir pasaulį.

Lietuviško roko styga staiga nutrūko – prasidėjo masinės jaunimo represijos, uždraustos bet kokios nesankcionuotos veiklos, tarp jų ir koncertai. Tai tragiškas dešimtmetis, kurį filme liudija bigbyto ir roko epochos pionieriai.

Dokumentinis filmas „Yesterday / Vakar“ skiriamas jiems ir jų atminimui. Filme daugybė unikalių iki šiol neeksponuotų nuotraukų ir kino kadrų iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, JAV prezidento Ronaldo Reagano bibliotekos archyvo, fotomenininko Romualdo Požerskio, taip pat legendinio atlikėjo Vytauto Kernagio bei roko pionierių asmeninių archyvų.

Trukmė ir formatas – 1 val. 28 min., spalvotas, 16:9, DCP

Režisierius ir scenarijaus autorius – Audrius Juzėnas

Idėjos autorius –  Gintautas Dailyda

Prodiuseris – Audrius Juzėnas

Kompozitorius – Titas Petrikis

Operatorius – Rolandas Leonacičius

Gamintojas –  VšĮ „Didžiųjų Motinų Studija“, Vilnius, 2023 © 

Filmą dalinai parėmė: Lietuvos Kino Centras, UAB „Pro Rent“, UAB „Trimazgis“, LRT grupė