Tarptautinė laimės diena Kaune: besikeičianti laimės sąvoka ir nesuvaidintos akimirkos

Muzika skambanti nuo stogų, augintiniai bibliotekoje, orkestras kino teatre, šokio pasirodymai ant perėjų, ar diskoteka geležinkelio stotyje, kurioje šoka ne tik studentai, bet ir senjorai. Jau šešerius metus Kaune minima tarptautinė Laimės diena padovanojo ne tik malonių akimirkų, bet ir sutelkė prasmingiems tikslams. 

Švęsti laimę visame pasaulyje pradėta 2013-aisiais. Šios Jungtinių Tautų inicijuotos idėjos ambasadoriais Lietuvoje tapo Kaunas. Sužinojus, kad 2022-siais miestas taps Europos kultūros sostine, gimė unikalus sumanymas – pasitelkus verslus, įmones, kultūros institucijas kovo 20-ąją paversti renginių, nutrūktgalviškų idėjų ir socialinių iniciatyvų švente. Laimės diena Kaune mainė savo pavidalus – pradėjus nuo gausybės kultūrinių renginių, ambicingus sumanymus ir idėjas teko koreguoti dėl pandemijos, o 2022-ais metais apie laimę šnekėti atrodė neįmanoma – visos mintys ir darbai tąkart buvo skirti Ukrainai.

„Norėjome, kad kelionėje iš laikinosios į šiuolaikinę, Kaunas taptų laimingų žmonių miestu. Tai – ne apie pastatus, erdves, gatves ar šviesoforus – laimingas miestas sukuriamas tada, kai jame gyvena vienas kitam empatiški, gerą energiją skleidžiantys žmonės, kurie džiaugiasi vieta, kurioje gyvena“, – apie idėją pasakojo viena iš programos organizatorių, „Kaunas 2022“ rėmimų vadovė Irutė Tumaitė.

Laimė visiems

Pirmą kartą Laimės diena Kaune minėta 2018 m. Tąkart „Kaunas 2022“ partneriai, verslai ir  kultūrinės įstaigos buvo kviečiamos siūlyti savo idėjas ir lankytojus bei klientus nustebinti originaliomis iniciatyvomis. „Tais metais prie idėjos prisijungė apie 50 organizacijų, kurios siūlė įvairiausius netikėtumus – nuo laimės kokteilių iki senjorų zumbos bibliotekoje. Itin nustebino kino centras „Romuva“, atgaivinęs tarpukario tradiciją – vietoj įprastai prieš filmus matomų reklamų, žiūrovai išgirdo gyvą orkestrą“, – prisimena I. Tumaitė.

Nemažiau įsimintini buvo ir 2019 m. „Jutome teigiamus žmonių atsiliepimus, motyvaciją, norą dalyvauti. Nusprendėme Laimės dienai suteikti kiek kitokį kontekstą, todėl pasirinkome prieinamumo temą. Norėjome, kad miestas būtų kuo draugiškesnis visomis prasmėmis – judėjimo, įsitraukimo, amžiaus ar užsienio kalbų. Ši idėja į dienos šviesą ištraukė kitokį turinį – buvo vedamos ekskursijos akliesiems, žmonėms su kalbos sutrikimais, organizuotos išvykos į gyvūnų prieglaudas.

Ko gero, daugiausiai dėmesio tądien sulaukė Laimės diskoteka geležinkelio stotyje. Renginyje vienu metu pasirodė skirtingų muzikos žanrų atlikėjai – „Manfredas“, „Flash Voyage“ ir Paulius Kilbauskas. Susirinkusieji specialių ausinių pagalba galėjo pasirinkti, kokio skonio muzikos klausyti, todėl tą vakarą šoko ir vaikai, ir studentai, ir senjorai. Kadangi į salę galėjo patekti tik limituotas žmonių skaičius, lauke nuvinguriavo gyva žmonių eilė“, – prisimena I. Tumaitė.

Pandemijos pakoreguoti planai ir pagalba Ukrainai

„2020 m. Laimės dienos labai laukėme, dėmesį planavome skirti ekologijos, tvarumo temoms. Žinojome, kad dalyvauti šventėje planuoja apie 150 organizacijų ir verslų iš visos Lietuvos… visgi likus vos kelioms savaitėms iki šventės, Lietuvoje pradėjo augti Covid atvejai, o visi renginiai buvo atšaukti,“ – pasakoja I. Tumaitė. Nors planus teko nukelti vieneriems metams, 2021–ieji atrodė žadantys daugiau – savaitę prieš Laimės dieną paskelbta apie muziejų ir galerijų atidarymą. „Laikantis visų atsargumo priemonių, žmonės išėjo iš namų, perėjose stebino šokėjų pasirodymai, viename muziejų lankytojus pasitiko Karinių oro pajėgų orkestras, o muzika sklido net nuo stogų. Kažkuria prasme, Laimės diena tais metais tapo kultūros atsigavimo paminėjimo švente“, – šypsosi I. Tumaitė.

„Be jokios abejonės, 2022-ieji metai buvo patys laukiamiausi. Tikėjomės, kad tai bus didžiausia, visas patirtis apjungianti šventė. Tik jai atėjus apie laimę galvoti nebegalėjome – Ukrainoje prasidėjo karas. Supratome, kad visas jėgas skirsime ukrainiečiams“. Praėjusiais metais, kovo 19 d. duris atvėrė bendradarbystės erdvė „CulturEUkraine“, prie kurios įkūrimo prisidėjo partneriai, kultūros organizacijos, situacijai neabejingi žmonės. Tuščios Kauno centrinio pašto erdvės virto saugia aplinka Ukrainos kūrybininkams ir menininkams.

„Laimės diena – ko gero, labiausiai nukentėjęs, daugiausiai kartų „Kaunas 2022“ programoje  atšauktas projektas. Visgi būtent jis parodė, kad gerumas, vienybė mūsų visuomenėje dominuoja. Šiais metai „Kaunas 2022“ ir „Salto“ agentūra kovo 20 d. viešoje miesto erdvėje pristatys instaliaciją „Taikos dronai“ – architektų Lino Tuleikio, Kęsto Vaikšnoro ir Karolio Platakio sumanyta ir meninės floristikos kūrėjos Sandros Svobūtės išpildyta ekspozicija kalbės apie meilę, kurios dabar reikia mūsų kaimynams, kurios trūksta mūsų kasdienybėje, be kurios negalime būti laimingi. Kviesime pasverti, kiek mūsų laimė priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename“, – pasakoja I. Tumaitė.

„Nors šiais metais vienos bendros programos, apjungiančios Laimės dieną, neplanuojame, šventę ir toliau kviečiame kurti visus miestiečius. Linkiu, kad kuo daugiau partnerių, verslų ir kultūros institucijų, šešerius metus stebinusių savo idėjomis, džiugintų ir toliau – tęsdami tradicija tapusias iniciatyvas ar sumanydami naujas“.

 

[ssba]

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.

Kauno bangelė
Skip to content