Kaunas turtingas savo architektūra, kuri kasmet vis labiau atsinaujina puošdama miestą. Šiomis dienomis restauratoriai baigė darbus atgaivindami dar vieną vaizdingą objektą senamiestyje – Seserų benediktinių vienuolyno komplekso kleboniją. Iš Šauklių gatvės geriausiai matomam pastatui sugrąžintos istorinės fasado spalvos bei puošybos elementai. 

Tarp Benediktinių, Šv. Gertrūdos, P. Eimučio ir Šauklių gatvių išsidėstęs Kauno seserų benediktinių vienuolyno ansamblis – klebonija, viena seniausių mieste gotikinė Šv. Mikalojaus bažnyčia, vienuolynas, galerija, buvusi ledainė ir oficina – tikras kultūros  paminklas ir valstybės saugomas paveldo objektas. Šis kompleksas glaudžiai susijęs su turtinga miesto praeitimi, todėl jo atnaujinimui skiriamas ypatingas dėmesys.

„Istorikai vis dažniau kalba apie tai, kad Šv. Mikalojaus bažnyčia galėjo būti pati pirmoji Kaune, skirta atvykstantiems vokiečių pirkliams. Tokią versiją sustiprina bažnyčios pavadinimo paminėjimai seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose, taip pat ir Kauno heraldika – Šv. Mikalojus buvo laikomas pirklių, o vėliau paskelbtas ir Kauno miesto globėju. Neabejoju, kad ir toliau tęsime darbus su seserimis benediktinėmis, o kompleksas taps išskirtiniu traukos objektu, keliančiu pasigėrėjimą miesto žmonėms“, – sako Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Kauno savivaldybė jau ketverius metus finansiškai stipriai prisideda prie šio komplekso restauravimo, kurį etapais organizuoja pačios benediktinių vienuolės. Per Paveldotvarkos programą objekto prikėlimui jau skirta 452,4 tūkst. eurų.

Šiemet užbaigta klebonijos restauracija –  atnaujinas fasadas, polichrominiais tyrimais atkurta istorinė rusvo smėlio spalva. Išardžius pastolius, šiomis dienomis visu gražumu išryškėjo didingo pastato puošybos elementai.

Pirmieji darbai startavo dar 2020 metais, kai restauratoriai sutvirtino ir sutvarkė pastato pamatus, vietomis apirusį cokolį, teritorijoje įrengė drenažą. Lygiagrečiai Kultūros paveldo departamentas atskiru projektu finansavo stogo remontą.

2019 metais restauruota religinių pastatų ansamblį juosianti 351 m ilgio tvora. Poros šimtų metų senumo mūras buvo itin prastos būklės, todėl jos atnaujinimui iš miesto biudžeto skirta per 37,5 tūkst. eurų. Tvarkant tvorą, atidengti nauji elementai – langinės, arkutės bei nišos su baroko epochai būdingais motyvais. Taip pat atnaujinti barokiniai vartai ir virš jų rymantys bareljefiniai angeliukai.

Kauno savivaldybė pasirengusi ir toliau skirti solidžias investicijas pastatų atnaujinimui. Paveldotvarkos programa plečia savo geografiją tolyn už centro ribų. Pagrindinis tikslas – tvarkyti sunykusius pastatų fasadus, kad vaizdinga architektūra vėl puoštų miesto erdves.

Norintieji atsinaujinti jiems priklausantį turtą, gali pretenduoti į dalinį finansavimą per Kauno Paveldotvarkos programą. Paraiškų iš pavienių asmenų, įmonių ar pastatų bendrasavininkų 2023-iesiems laukiama iki kovo 17 d.

Medinių pastatų atnaujinimui gali būti padengta iki 75 proc. visų kaštų, o mūrinių statinių senamiestyje ir naujamiestyje tvarkybos darbams numatytas iki 50 proc. dalinis finansavimas. Dalyviai gali tvarkytis fasadus, įrengti dekoratyvinį apšvietimą, pritaikyti pastatus neįgaliųjų poreikiams.

Plačiau susipažinti Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija