Sausio pradžioje Valstybinė kultūros paveldo komisija pristatė kasmetinį tyrimą apie šalies savivaldybių kultūros paveldo apsaugą bei objektų restauravimui skiriamas lėšas. Sąrašo lyderis – Kaunas. Čia efektyviausiai formuojamos paveldosauginės gairės, o svarbiems pastatams skiriamas miesto finansavimas – šešiaženklis. Kauniečiai kviečiami tęsti istorinių objektų renesansą ir iki kovo 17 d. teikti paraiškas dalyvavimui 9-ąjame Paveldotvarkos programos sezone.

Solidus pripažinimas miestui

Naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, Kaunas ir toliau užima pirmą vietą Lietuvoje pagal paveldo apsaugai skiriamus išteklius. Šiųmetinėje ataskaitoje vienintelė Kauno miesto savivaldybė pastatų atnaujinimui ir priežiūrai skyrė daugiau kaip 1,1 mln. eurų. Iš paskos rikiuojasi Vilnius su 971 tūkst. eurų investicijomis ir Kauno rajonas su 944 tūkst. Eur.

Lyderio pozicija išlaikoma net ir į tyrimo apimtį neįtraukus 18,7 mln. eurų, skirtų Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės rekonstrukcijoms. Toks kultūros paveldo specialistų vertinimas negali nestebinti, mat legendinė halė yra neabejotinas tarpukario architektūros bei istorinių sporto pergalių simbolis, o rekonstruotas stadionas – ne tik Kauno, bet visos šalies pasididžiavimas.

Rekordiniams skaičiams įtakos turi kasmet vis didesnio susidomėjimo iš kauniečių sulaukianti Paveldotvarkos programa. Joje numatytas dalinis darbų finansavimas iš miesto biudžeto lėšų apima ne tik pastatų tvarkybos darbus, bet ir paveldo kaip visumos priežiūrą – tyrimus, saugomų objektų būklės vertinimus, projektų rengimą. Tai leidžia sėkmingai pritraukti finansavimą ir iš Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių fondų.

Virš 170 atnaujintų pastatų

„Mūsų gražėjantis miestas yra pastebimas ir vis labiau vertinamas ne tik pačių gyventojų, bet ir svečių iš visos Lietuvos miestų bei užsienio. Didžiausias indėlis ir padėka – iniciatyviems kauniečiams, verslininkams už dalyvavimą miesto Paveldotvarkos programoje. Drauge pildome sėkmės istorijų sąrašą.

Miesto matomumui teigiamos inercijos suteikia pretendavimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, Europos kultūros sostinės metai, o dabar ir Kauno tarpukario architektūros grynuolio – J. ir A. Iljinų namo – kandidatūra tapti oficialiu „LEGO“ rinkiniu“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Nuo 2015 metų Kauno savivaldybės kvietimu atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip 170 pastatų savininkai. Bendras miesto indėlis į jų renovaciją jau peržengė 4 mln. eurų ribą. Dar beveik milijonas paskirtas į 2023-uosius perkeltiems darbams dėl papildomai atliekamų tyrimų, restauravimo metu nustatytų defektų, sutrikusio statybinių medžiagų tiekimo ar vis dar vykstančių rangovų paieškų.

Laukia naujų paraiškų

Kauno Paveldotvarkos programa jau pradeda naujų paraiškų priėmimą 2023-iesiems. Jų laukiama iki pat kovo 17 d.

Į dalinį miesto finansavimą pretenduoti gali pavieniai asmenys, įmonės ar pastatų bendrasavininkai, tarpusavyje nusprendę sutvarkyti jiems priklausantį turtą. Programos dalyviai gali tvarkytis fasadus ar pasiruošti projektus, įrengti dekoratyvinį apšvietimą, pastatą pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Medinių pastatų atnaujinimui miestas numatęs padengti iki 75 proc. visų darbų kaštų, o mūrinių statinių tvarkybai dalinis finansavimas gali siekti iki 50 proc.

Kauniečių patogumui gerokai supaprastintas mažesnės apimties darbų vertinimas, kai tvarkant fasadus nekeičiamas apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas. Paveldotvarkos programoje galima dalyvauti ir neturint techninio projekto bei statybos leidimo, jei tai leidžia Statybos įstatymas.

Plačiau susipažinti Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija