Ketvirtą kartą į Kauną sugrįžta Prancūzų instituto ir Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmų organizuojamas forumas „Prancūzų kalba – darbui ir karjerai“. Lapkričio 16 d. Programoje numatyta mokinių, studentų, pedagogų ir verslo atstovų susitikimai, diskusijos apie prancūzakalbių darbuotojų poreikį, mokymai švietimo specialistams bei dirbtuvės jaunimui. Renginys vyks Vytauto Didžiojo universitete ir bus transliuojamas nuotoliniu būdu.

Jungtis tarp mokslo ir verslo

Nuo 2017 metų organizuojamas mokinių, studentų, švietimo darbuotojų ir verslo atstovų forumas „Prancūzų kalba – darbui ir karjerai“ skirtas diskutuoti apie kalbų kompetencijų pokyčius darbo rinkoje ir prancūzakalbių darbuotojų poreikį.

Jo organizatoriai suteikia tribūną ir galimybę įmonėms tiesiogiai pristatyti savo veiklą jaunimui ir sektorius, kuriuose itin paklausi prancūzų kalba. Tokiu būdu potencialūs kandidatai dar besimokydami mokykloje ar universitete gali peržvelgti turimus kalbų įgūdžius ir įgyti trūkstamas kompetencijas, kad įgautų pranašumą darbo rinkoje.

Bendradarbiavimas tarp verslo atstovų, mokyklų ir universitetų taip pat leidžia jaunimą ugdantiems  pedagogams geriau suvokti tendencijas pasaulinėje rinkoje, tobulinti ugdymo turinį bei metodus.

Nuo diskusijų iki dirbtuvių

Šių metų forumo programoje numatytas gausus svečių ir pranešėjų spektras. Pirmoje renginio dalyje pasirodys Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kiti Vyriausybės atstovai.

Frankofonijos šalių centro vadovė ir dėstytoja Aurelija Leonavičienė aptars prancūzų kalbos dėstymą Vytauto Didžiojo universitete, prancūzų kalbos svarbą planuojant ir rengiant darbo rinkoje paklausių profesijų darbuotojus.

Forumo dalyvius į diskusiją kvies darbo rinkos ir vadovų paieškos ekspertė Laura Duksaitė-Iškauskienė. Ji iškelia klausimą, kaip po 20–30 metų atrodys įmonės, kokius darbuotojus samdys ir kaip bus dirbama? Bus svarstomi klausimai, ar tai bus žmonių, ar robotų rinka? Kaip turime keistis ir prisitaikyti jau dabar, kad sėkmingai dirbtume ir 2050-aisiais.

Prie diskusijos prisijungs ir verslo partneriai – „70 ventures“, UAB „Integre Trans“, UAB „Trelo“ ir kitos eksportuojančios bei startuolius kuriančios Lietuvos įmonės. Jos pasidalins, kokiuose ekonomikos sektoriuose ypač aktualus prancūzakalbių darbuotojų poreikis, kokios kompetencijos svarbios ieškant darbo ir siekiant sėkmingos karjeros.

Renginio metu savo kompetencijas galės pagilinti prancūzų kalbos pedagogai. Jiems bus organizuojami mokymai „Kaip motyvuoti?“. Mokinių taip pat laukia dirbtuvės, kurias ves Prancūzų instituto mokytojai-stažuotojai: Elise Vielles, Gabriela Silveira Pratti, Romain Pargny. Jų metu bus gvildenama jaunimui itin aktuali tema „Kaip tinkamai pasiruošti prancūzakalbei darbo rinkai: nuo profesinio orientavimo iki darbo pokalbiai“.

Visi norintys dalyvauti forume, lapkričio 16 d. kviečiami prisijungti internetu: forumfrancais.lt. Renginys vyks hibridiniu būdu: Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir bus transliuojamas Youtube kanale.

Kalbiniai pranašumai – nepakankamai vertinami

„Globaliame ir greitai besivystančiame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama kalbų mokymuisi. Daugiakalbystė šiandienos mobiliame pasaulyje turi ypatingą reikšmę ne tik asmens prekės ženklas. 

Geri kalbiniai įgūdžiai tampa svarbiu konkurencingumo veiksniu, o kalbų mokymasis yra vienas esminių reikalavimų siekiant įsidarbinti ir siekti karjeros“, – teigia Všį „Investuok Lietuvoje“ atlikto tyrimo „Užsienio kalbos – kelias į Lietuvos konkurencingumo didinimą“ projekto vadovė Gabija Kajėnaitė. 

Tyrimai taip pat rodo, kad pakankamai nekalbant apie daugiakalbystės privalumus, jaunimas nebetęsia užsienio kalbų mokymosi, taip galimai susiaurindamas savo ateities perspektyvas.

Projekto „Kurk Lietuvai“ duomenis, Lietuvoje pirmosios užsienio kalbos mokymasis prasideda pradinėse klasėse (8–9 metų), o antroji kalba pasirenkama, kai vaikai sulaukia 11–12 metų. Tačiau pastebima tendencija, kad atsiradus galimybei atsisakyti antrosios užsienio kalbos, beveik pusė mokinių pasirenka būtent šį variantą.

Aukštosiose mokyklose studentai taip pat yra labiau linkę rinktis su specialybe susijusius dalykus, o ne užsienio kalbą.

Pasak forumo organizatorių, net 80 procentų įmonių teigia, kad joms reikalingi užsienio kalba kalbantys darbuotojai. Prancūzų kalba yra trečia verslo kalba pasaulyje, todėl naūraliai keliamas klausimas: ar reikia jos mokytis Lietuvoje?