Kryptingos pastangos nustatyti Girstupio, Gričiupio ir Amalių upelių taršos šaltinius bei išsiaiškinti su tuo susijusius asmenis – tęsiasi. Specialistų, savivaldybės ir aplinkosaugininkų jungtinės pajėgos ir toliau vykdo Kauno upelių taršos prevenciją bei kassavaitinius patikrinimus, kurių metu apžiūrimi būstai, turintys individualias nuotekų sistemas. Paskutinio neplaninio patikrinimo metu nustatyti net keli teršėjai – jiems įteikti pranešimai ir bus taikoma atsakomybė už netinkamą nuotekų tvarkymą bei padarytą žalą gamtai.

Piktybiškas kauniečių elgesys 

Patikrinus beveik tris dešimtis – Saulės, Studentų, A. Purėno, Gričiupio, Lygybės, Medžiotojų, Naručio, Pašilės, Rytų, S. Šalkausko gatvėse esančius būstus paaiškėjo nemaloni tiesa – dalis gyventojų piktybiškai ir sąmoningai teršia upelius.

„Buitinės nuotekos nešamos kibirais ir išpilamos už valdos ribų, buvo aptiktas pilnas surinkimo šulinys, kurio nevalytas turinys teka ne kur kitur, o į upelio šlaitą. Dalyje privačių valdų stovi valymo įrenginiai, tačiau būta atvejų, kuomet valymo įrenginiai buvo įjungti tik pradėjus patikrinimą“, – sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.

Tikrinti ir Amalių  upelio prieigose esantys privatūs namai. Situacija panaši į tą, kurią aptiko jungtinė aplinkosaugininkų ir specialistų komanda Girstupio ir Gričiupio upelių prieigose. Vieni gyventojai, turintys išgriebimo duobes, negalėjo pateikti jokių įrodymų – nuotekų išvežimo kvitų, kiti gyventojai įsirengę valymo įrenginius, o keli  jų  buvo įjungti tik atvykus specialistams.

Pasak specialistų, patikrinimų metu galimiems ir nustatytiems teršėjams įteikti pranešimai, atvykti į Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, kadangi šiai institucijai suteikta teisė skirti pinigines baudas. Netinkamai tvarkant nuotekas ir už gamtai padarytą žalą numatomos baudos, o aplinkosaugininkų skiriama piniginė bauda siekia iki 1,5 tūkst. eurų. Tam tikrais atvejais gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė.

Kassavaitinės teršėjų paieškos ir patikrinimai 

Vizitai į kauniečių būstus neatsitiktiniai – tikrinimai vyksta tose valdose, kurių gyventojai naudojasi centralizuotu vandentiekiu, tačiau jų būstai neprijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos. Tam pasitelktos visos įmanomos priemonės – neplaniniai vizitai, sąskaitų patikros, gyventojų iškvietimai į savivaldybę ir naujos kartos georadaras.

Dalis nuosavų namų savininkų nėra sudarę sutarčių dėl prisijungimo prie miesto tinklų, todėl privalo pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra bei įrodyti, kad jų naudojama vietinė nuotekų sistema veikia

tvarkingai. Asmenys, turintys išgriebimo duobes, privalo pateikti nuotekų išvežimą įrodančius dokumentus. Analizuojami ir kvituose nurodyti skaičiai, ar šie neprasilenkia su realybe – suvartotu vandens kiekiu.

„Girstupio ir Gričiupio upelių tarša – tai ne momentinė avarija, bet ilgametė ir tyčinė veikla, kurią kažkas bando taupyti miesto sąskaita. Toks neatsakingas požiūris yra ne tik žala aplinkai, bet ir visai bendruomenei – žmonėms, miesto erdvėms. Kadangi nepavyko prisibelsti į žmonių sąmoningumą ir atsakomybės jausmą, imamės papildomų veiksmų, kurie padės tuos asmenis identifikuoti“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pozityvūs aplinkos ministro įvertinimai

„Aplinkosaugos sritis paremta bendradarbiavimu ieškant sprendimų, kaip pagerinti esamą sistemą ar ieškoti naujų sprendimų taršos prevencijai. Noriu padėkoti Kaunui už parodytą lyderystę bei ryžtingą darbą nustatant aplinkos teršėjus, darančius žalą miesto upeliams ir kitoms erdvėms“, – kalbėjo Kaune viešėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Susitikimo metu gautas ir ministro pažadas, peržiūrėti įstatymus dėl kontrolę atliekančių specialistų patekimo į privačias valdas. Tokiu būdu siekiama paspartinti taršos kontrolės ir upelių priežiūros procesus: ne į visas gyventojų valdas pavyksta prisibelsti iš karto, jiems siunčiami pranešimai atvykti ir pateikti reikiamus dokumentus apie vietines nuotekų sistemas, kurie ženkliai užvilkina procesus. Vien per šiuos metus išsiųsta daugiau kaip 4 tūkst. tokių laiškų.

Gyventojams, norintiems tausoti gamtą ir siekiantiems išvengti finansinių nuostolių, informacija apie prisijungimo sąlygas bei prašymų teikimo tvarką pateikiama interneto svetainėje www.kaunovandenys.lt. Skiltyje „Paslaugos: techninių sąlygų išdavimas“. Na, o jei kyla klausimų, gyventojai gali teirautis ir klientų aptarnavimo „Mano Kaunas“ nemokamu tel. 8 800 20 000.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija