Rengia Kauno aukštųjų mokyklų tinklo vystymo urbanistinę galimybių studiją

Kauno miesto savivaldybėje surengtas antras Kauno aukštųjų mokyklų tinklo vystymo urbanistinės galimybių studijos projekto dalyvių susitikimas – dirbtuvės. Jų metu pristatyti projekto tarpiniai rezultatai – iki šiol įvykusių interviu su universitetų atstovais išvados bei kūrybinių dirbtuvių temos.

Bene didžiausias universitetų atstovų interviu metu išreikštas susirūpinimas – bendro tikslo tarp aukštųjų mokyklų nebuvimas, bendradarbiavimo su savivaldybe gerinimas bei patogių ir efektyvių bendradarbiavimo su verslu modelių trūkumas. Radus sprendimus šiems iššūkiams, kitos interviu metu išsakytos temos (specializuoto verslo pritraukimas greta universitetų, geresnis susisiekimas tarp kai kurių universitetų ir miesto centro/oro uosto bei universitetų didesnė fizinė integracija į miesto tinklą) būtų daug lengviau išsprendžiamos. Siekis optimizuoti ir efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą (ar rasti jai naujas funkcijas), sporto, bendrabučių infrastruktūros dalinimosi galimybės, taip pat bendros būsto paieškos platformos, bendrų mokymosi centrų idėja, noras aktyviau įsitraukti į miesto kultūrinį gyvenimą per universitetų viešų erdvių bei salių atvėrimą – papildomos temos, kurios aktualios daliai universitetų.

Antroje susitikimo dalyje vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse trys komandos, sudarytos iš skirtingų universitetų atstovų ir savivaldybės miesto planavimo, plėtros programų ir investicijų bei sporto skyrių, diskutavo darbo bei verslo, gyvenimo bei susisiekimo bei laisvalaikio mieste temomis.

Diskutuodama apie universitetų tinklą, darbo bei verslo temą analizuojanti grupė priėjo prie išvadų, jog prie stiprių akademinių polių (technologijų, sveikatos mokslų bei humanitarių-socialinių) esamų teritorijų vystymo prioritetas turėtų būti orientuotas į miesto erdvių intensyvesnį panaudojimą. Kai kuriems universitetams tikslinių verslų įsikūrimas greta yra ypač aktualus – tai skatina aktyvesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą, naujų technologijų kūrimą, palaikančios tyrimus infrastruktūros užtikrinimą, galiausiai profesionalų dalinimąsi užuot vertus juos rinktis tarp darbo įmonėje ar universitete.

Svarbu, kad tiksliniai verslai galėtų įsikurti kuo arčiau universitetų – iki 15 minučių kelio nuo mokslo vietų, tad tam tinkamiausios vietos – tarp miesto centro, Kauno klinikinės ligoninės ir Kauno technologijų universiteto miestelio esančios teritorijos. Ši teritorija – ryškėjančio universitetų tinklo pagrindas. Taip pat pažymėta, jog mieste ryškėjančio universitetų tinklo centre atsidūrusi miesto centrinė biblioteka – potenciali vieta stiprinti universitetų bendruomenės ryšius bei kurti bendrą mokymuisi skirtą centrą.

Antroji grupė, kalbėjusi gyvenimo bei susisiekimo tema, priėjo prie išvadų, kad artimoje ateityje studentiško būsto kokybės bei nedidelio trūkumo klausimus spręsti galima ne statant naujus pastatus, o kuriant bendrą būsto paieškos platformą. Ši platforma jungtų universitetų bendrabučius bei privačius nuomotojus (tiek butus, tiek didesnius vystytojus), užtikrintų nuomojamo būsto kokybę (standartus) bei studentų teisių ir pareigų užtikrinimą. Privačius nuomotojus išlysti iš šešėlinės rinkos ir jungtis prie tokio tinklo skatinti galima per mokestines lengvatas, subsidijas. Kalbėdami apie būstą jauniems specialistams – žmonėms baigusiems universitetą ir bandantiems įsitvirtinti mieste, grupės dalyviai sutarė, jog nėra svarbu, kurioj miesto dalyje toks būstas atsirastų, svarbiausia geras ir greitas jų pasiekiamumas viešu transportu bei kitomis judumo priemonėmis. Toks pat gero pasiekiamumo poreikis galioja ir bendrabučiams ar studentų nuomojamam būstui. Saugumas (gyvenamoje aplinkoje, keliaujant dviračiais, tamsiu paros metu ir kitose srityse) – svarbiausias grupės identifikuotas tikslas.

Trečioji grupė, analizavusi laisvalaikio temą (sporto, kultūros ir laisvalaikio infrastruktūrą mieste), priėjo prie išvados, jog universitetų sporto, kultūros ir viešosios erdvės infrastruktūra betarpiškai susijusi su miestu ir gali būti naudojama visų miestiečių. Atitinkamai studentai savo ruožtu naudoja miesto turimą infrastruktūrą, todėl universiteto sporto ir laisvalaikio infrastruktūra neturėtų būti analizuojama ir planuojama atskirai nuo miesto, neatsižvelgiant į miesto planus. Svarbiausi grupės identifikuoti tikslai: aktyvesnis bendradarbiavimas tarp universitetų ir miesto, ypatingai geras esamos infrastruktūros pasiekiamumas bei bazinės laisvalaikio infrastruktūros (pėsčiųjų, dviračių takų, lauko treniruoklių, aktyvaus laisvalaikio erdvių) kūrimas arčiau žmonių koncentracijos vietų, kur žmonės leidžia dieną bei dirba.

Vienas iš būdų tai pasiekti – parengti Kauno miesto strategiją, skirtą sporto, laisvalaikio, viešosioms ir rekreacinėms erdvėms. Universitetai turėtų prisidėti prie jos rengimo integruodami savo sporto ir laisvalaikio vidines strategijas ar planus. Bendro plano turėjimas miesto masteliu leistų universitetams kokybiškiau vystyti savo sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą, padėtų jiems identifikuoti potencialius projektus vystyti kartu su kitais universitetais ar partneriais. Galiausiai, išlaidos sporto ir laisvalaikio infrastruktūrai dažnai nėra prioritetas universitetams, tad būtina įtraukti privatų verslą į šios infrastruktūros vystymą. Verslą investuoti į universitetų ar miesto laisvalaikio infrastruktūrą būtų galima paskatinti per aiškios strategijos turėjimą, per mokestines lengvatas. Mieste yra pakankamai laisvalaikiui ir sportui skirtų erdvių, tad reikia ne kurti naujus kvadratinius metrus, o efektyviau išnaudoti esamą programą, pavyzdžiui, skatinti studentus naudotis miesto baseinais, sporto salėmis su didele nuolaida ne piko metu, turėti bendrą laisvalaikio erdves jungiančią platformą.

Bendras visų dalyvių pastebėjimas – galimybių studija šiuo metu apima tik aukštąsias mokyklas, palikdama kolegijas nuošaly. Tikėtina, jog lygiagrečiai įtraukus ir jas į planavimo procesą, būtų analizuojamas pilnesnis mokslo įstaigų tinklas, o tai, savo ruožtu galėtų pasitarnauti siekiant kokybiškesnių rezultatų.

Visose grupėse komunikacijos trūkumo ir bendradarbiavimo tema užėmė didelę diskusijų dalį. Dalyviai sutinka, jog ši studija – vienas iš būdų padėti pagrindą kokybiškesniam bendradarbiavimui ateityje, tačiau svarbu, kad pastangos nesibaigtų su projektu, svarbu užtikrinti tęstinumą.

Sekantis galimybių studijos žingsnis – miesto aukštųjų mokyklų tinklo erdvinio vystymo ambicijos rengimas. Projekto dalyviai bus kviečiami į trečiąjį susitikimą lapkričio viduryje, kuriame ir bus pristatyta preliminari Kauno aukštųjų mokyklų tinklo erdvinio vystymo ambicija – miestui bei universitetams skirtas dokumentas, kuris bus prieinamas visiems miestiečiams.

Galimybių studiją vykdo architektų ir urbanistų MB MASH Studio komanda, turinti patirties rengiant ir moderuojant kompleksinius urbanistinius projektus Lietuvoje bei Olandijoje.

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.

Kauno bangelė
Skip to content