Kauno miesto savivaldybė imasi esminių permainų vaikų globos įstaigų veikloje. Pirmiausiai pokyčių sulauks Kaune veikiantys globos namai „Atžalynas“. Čia gyvenantys vaikai su to paties likimo broliais bei seserimis kelsis į butus ir gyvens lyg tradicinėse šeimose.

„Vaikų globos namus „Atžalynas“ pertvarkome ne dėl kokių nors finansinių sumetimų ar siekio optimizuoti. Čia ne ta sritis, kur vertėtų taupyti. Miestas stengiasi dėl vaikų gerovės ir tuo pačiu eina vakarų šalyse jau pramintu keliu, kuriame tokių vaikų namų, kokie vis dar egzistuoja dabar, ilgainiui turi nelikti“, – miesto poziciją pateikė meras Visvaldas Matijošaitis.

Kaunas siekia, kad be tėvų globos likusiems vaikams vietoje institucinės globos būtų pereita prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas pabrėžė, jog šiuo metu Kaune ir visoje šalyje veikiantys vaikų globos namai iš esmės yra sovietinis palikimas.

„Tokių įstaigų buvimas ir vaikų skaičius jose yra labai aiškus visuomenės sveikatos indikatorius. Lietuvoje jų mažėja, bet vis tiek dar yra pernelyg daug. Kaune turime dvejus – Atžalyno ir savivaldybės globos namus. Mūsų tikslas – pertvarkyti abi įstaigas. Tai bus naujos kokybės paslauga, kuriai atsakingai ruošiamės“, – teigė G. Petrauskas.

Vykdo savo lėšomis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra patvirtinusi veiksmų planą permainoms 27 įstaigose, tačiau šiame plane Kauno miesto savivaldybėje veikiantys vaikų globos namai nepaminėti. Kauno miestas pats ėmėsi iniciatyvos savarankiškai vykdyti pertvarką savo lėšomis.

„Naujovės šioje srityje yra būtinos. Moksliškai įrodyta, kad institucinė globa, ta visa aplinka labai kenkia vaikui, jo savarankiškumui, psichosocialinei būsenai, socialiniams įgūdžiams. Pavyzdžiui, jei tau kiekvieną dieną nuolat pateikia maistą, tu net nesupranti, kaip tas maistas ruošiamas. Sulaukęs pilnametystės, globotinis išeina į gyvenimą nežinodamas, nuo ko pradėti. Privalome sukurti aplinką, kuri leistų vaikams visapusiškai tobulėti“, – sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas.

Vienas pagrindinių tikslų – globos įstaigų auklėtiniams sukurti aplinką, kuo panašesnę į šeimą. Vaikus numatyta apgyvendinti mažesniuose būstuose maždaug po 5-6 vaikus (ne daugiau kaip 8 vaikai viename bute), suteikiant galimybes tapti vietos bendruomenių dalimi. Kartu tai yra efektyviausias būdas jiems integruotis į visuomenę.

Įsikurs pusšimtis vaikų

Iš viso šiuo metu ruošiami 6 butai skirtingose Kauno vietovėse, kuriuose apsistos beveik pusšimtis vaikų iš „Atžalyno“ globos namų. Atitinkamai pagal poreikį jų skaičius nedelsiant gali būti padidintas. Juolab kad vėliau numatyta taip pat pertvarkyti ir kitus mieste veikiančius Kauno savivaldybės vaikų globos namus. Renkant gyvenamąsias vietas, atsižvelgta, kad mažiesiems naujakuriams būtų greičiau pasiekiamos ugdymo įstaigos.

Vaikai į naujus būstus skirstomi įvertinus kiekvieno individualius poreikius. Atsižvelgiama į jų amžių, tarpusavio giminystės ryšius, kurias mokyklas ar darželius lanko. Berniukams ir mergaitėmis – atskiri kambariai. Tuo pačiu Kaunas ketina susigrąžinti kitų savivaldybių globos namuose esančius vaikus, kurie ten pateko siekiant saugesnės aplinkos ar dėl kitų priežasčių.

Siekiama vaikams sukurti namus, kuriuose jie patys šeimininkautų, prisidėtų prie namų ruošos darbų, pavyzdžiui, tvarkantis būstą, skalbiant ir panašiai.

Prisideda prie butų įrengimo

Pagalbos ir patarimų jie sulauks iš socialinių darbuotojų, kurie po vieną ar dviese nuolat bus greta ir vietoje formalių prižiūrėtojų taps veikiau namiškiais. Taigi globos įstaigų darbuotojų irgi laukia darbas kitokiu režimu bei rimti iššūkiai, pareikalausiantys ir didesnės motyvacijos. Jiems rengiami specialūs kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų tobulinimo mokymai. Atsisakius institucinės vaikų globos, keisis žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas: numatoma plėsti tiesiogiai su vaikais dirbančių specialistų gretas, o sykiu mažės administracinio personalo.

Būstuose jau įsibėgėję remonto darbai, patalpos pritaikomos vaikų reikmėms. Jiems leista patiems išsirinkti sienų spalvas, siūlyti kitus interjero sprendimus, kad kambariai kuo geriau atitiktų kiekvieno būsimo gyventojo lūkesčius. Planuojama, kad jie į naujuosius namus persikels kitų metų pradžioje.

Būgštavimai nepagrįsti

„Tai nėra vien formalus vaikų iškeldinimas į butus. Šitaip Kaunas skatina globai alternatyvių paslaugų kūrimą ir pats jas kuria, kad ateityje globos namų apskritai nebeliktų. Jau kuris laikas mieste plėtojamas budinčių globėjų tinklas, suteikiantis galimybę vaikams aplenkti globos įstaigas ir vietoje jų apsigyventi profesionaliai parengtų globėjų šeimose. Naujų globėjų ieškome ir šiuo metu. Apskritai Kaune uoliai rengiamas bendruomeniškų paslaugų paketas, skirtas šeimų socialinei sveikatai gerinti, kad vis rečiau kiltų poreikis atiduoti vaikus globai“, – pasakojo Kauno miesto tarybos Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkė Rasa Šnapštienė.

Pasak jos, tokia praktika nėra nauja – gerųjų pavyzdžių semtasi iš tokios patirties jau turinčių šalies miestų: „Tikiu, kad ir patys kauniečiai suvokia, jog tai yra mūsų visų vaikai, todėl naujiesiems kaimynams bus tolerantiški ir priims juos geranoriškai. Kitų miestų praktika parodė, jog bet kokie aplinkinių gyventojų būgštavimai yra visiškai nepagrįsti.“

Dauguma Kauno „Atžalyno“ globos namuose gyvenančių vaikų laukia šių permainų. Kai kurie į jas žvelgia dar nedrąsiai. Sunkiausia su naujovėmis susitaikyti prie dabartinės aplinkos pritapusiems paaugliams, tarp kurių jau susiformavę tam tikri tarpusavio ryšiai, autoritetai. Prognozuojama, kad artėjantys pokyčiai tam irgi turės teigiamą įtaką.

Ryšių su visuomene poskyrio informacija