Kauno miesto savivaldybė projektui „Europos kultūros sostinė“ per  2017-2022 metų laikotarpį numato skirti 12 mln. eurų – tokia suma savivaldybės biudžetuose bus numatyta, jeigu miestas laimės konkursą dėl Europos kultūros sostinės vardo.

Ši suma bus padalyta per kelerius projekto metus: 2017 metais planuojama skirti 474 tūkst. eurų, 2018 metais – 1 mln. eurų, 2019 metais – pusė milijono eurų, 2020 ir 2021 metais po 2,4 mln. eurų, o 2022 metais,– 3,9 mln. eurų. 2023 metais projektui dar teks 1,3 mln. eurų. Europos kultūros sostinėmis tapusių miestų biudžetų vidurkis siekia apie 60 mln. eurų.

„Mes darome viską, kad laimėtume šį titulą. Užkulisiuose iš įvairių ekspertų girdime, kad einame geru keliu, tačiau turime neužmigti ant laurų, mūsų konkurentai labai stiprūs. Pats dalyvavimas šiame konkurse jau yra vertybė. Teko aplankyti ne vieną miestą, kuris bandė tapti Europos kultūros sotine, tačiau nors konkurso nelaimėjo, bet dalį renginių vykdė, suprasdami, jog tai suvienija ir įtraukia visuomenę“, – teigė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip dviem Europos miestams. 2022 metais teisę vienam miestui suteikti šį vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija. Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 metais.

Europos kultūros sostine tapti taip pat sieks Klaipėdos regionas, Panevėžys, Birštonas, Jonava ir Druskininkai. 2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius.

Ryšių su visuomene poskyrio informacija