Pokalbis su žinomu politologu, daugiau nei du dešimtmečius didžiuosiuose Kauno universitetuose dėstančiu prof. Algiu Krupavičiumi – apie Kauną, kauniečius ir jų laukiančius iššūkius.

Jūsų gimtinė Marijampolės rajone, Jūs studijavote Vilniuje, užsienio universitetuose. Kaip Jūs atsidūrėte Kaune? – paklausėme A. Krupavičiaus.

Kaunas man nuo pat vaikystės buvo miestas iš visų didžiųjų raidžių. Dažniausiai vasaromis vykdavome į Kauną traukiniu. Puikiai prisimenu Laisvės alėją, kurioje dar važinėjo transportas, zoologijos sodą, Nemuną ir Nerį. Vėliau teko studijuoti šalies sostinėje, o aspirantūros studijas užbaigiau Maskvoje. 1989 metų pabaigoje profesorius Juozas Leonavičius pakvietė mane dėstyti visuomenės mokslus tuometiniame Kauno politechnikos institute. Tuomet Kaunas tapo pagrindine mano darbo vieta, o su miestu užsimezgė betarpiškas ryšys.

Kaunas vadinamas akademiniu miestu. Ar sutinkate su tuo?

Kaunas tikrai stipriai pasikeičia artėjant rugsėjo pirmajai. Miesto gatves užplūsta daugybė jaunų žmonių – tiek iš Kauno, tiek ir atvykusių iš užsienio. Tai viena pusė, kurią mato visi. Tačiau labai svarbu, kad tie jauni žmonės liktų mieste, gyventų ir kurtų savo gyvenimus čia. Verslas, valstybės bei miestų politika turi būti nukreipta į naujų darbo vietų jauniems žmonėms kūrimą. Svarbu, kad darbo vieta būtų patraukli, užmokestis pakankamas. Tai jaunus žmones motyvuos siekti karjeros. Situacija Kaune po truputį keičiasi į gerą. Atsiranda nemažai įnovatyvių įmonių įvairiose srityse įskaitant ir informacinių technologijų sritį. Šiuo metu prognozuojama, kad per artimiausius kelis metus reikės 10 tūkst. IT specialistų. Šioje vietoje Kaunas bus pakankamai lankstus, ypatingai jeigu verslininkai sugebės pritraukti investicijas ir kurti tokias darbo vietas.

Kokie šiuo metu svarbiausi darbai laukia Kauno miesto?

Pirmiausia reikia investuoti į pačią miesto infrastruktūrą. Reikia sutvarkyti reprezentacines vietas, tokias kaip Laivės alėja. Negali būti taip, kad ilgiausioje pėsčiųjų gatvėje Rytų Europoje kas 100 metrų stovi apgriuvęs ar apleistas pastatas. Miesto valdžia dabar turės puikias galimybes pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis. Jeigu Kauno bendruomenė sugebės sukurti tikrai įdomius projektus, tai šiuo požiūriu galime tikėtis nemenko proveržio. Visai neseniai Kultūros ministerija paskelbė, jog ES fondų lėšos bus skiriamos visai eilei miesto objektų, jų rekonstrukcijoms, pertvarkymams. Džiugu, jog jų būklė bus radikaliai pagerinta. Antra, miesto valdžia vienaip ar kitaip turi kalbėti su centrine valdžia, su vyriausybe dėl labiau centralizuotų investicijų į miesto ūkį. Reikia galvoti, kaip Kauną parodyti tarptautiniams investuotojams. Tai irgi yra vienas iš galimų šaltinių investicijoms pritraukti, darbo vietoms kurti. Valdžia turi skatinti ir motyvuoti miesto bendruomenę, kad ji pati veiktų rezultatyviai, efektyviai, ir kad būtų sukurtos prielaidos dinamiškam miesto vystymuisi.

Kokį Kauną matote po 20 metų?

Visų pirma reikia, kad Kaunas turėtų savo veidą. Kaunas turi atsisukti veidu į upes ir tikrai yra daug pasaulyje miestų, kuriuose prie upių verda gyvenimas, yra gyvenamieji kvartalai, yra įvairios kitokios veiklos zonos. Kaune jau yra tų pirmųjų požymių, kad miestas bando suktis į abi upes. Miestas turi būti žalias, gražus, turi turėti kokybišką transporto sistemą. Miestas turėtų būti pakankamai jaunas. Aš tikiuosi, kad visi Kauno universitetai išliks konkurencingi – tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Kaunas turi būti verslus miestas. Ir mes tikrai galime turėti daug daugiau su inovacijomis ir technologijomis susijusių įmonių ir verslų.

Viešųjų ryšių poskyrio informacija