Pagal 2016 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TR-639 „Dėl Kauno miesto savivaldybės herbo naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ norint juridiniam asmeniui,  gauti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą, norint naudoti Kauno miesto herbą.

1. Rašomas oficialus prašymas Kauno miesto Administracijos  direktoriui (išsiųsti el. paštu: [email protected] )
2. Prašyme turi būti nurodyta:

2.1. Pareiškėjo vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas (buveinė)

2.2.  Pareiškėjo veiklos pobūdis

2.3. Herbo naudojimo aprašymas

2.4. Naudojimo tikslai ir motyvai

3. Kartu su prašymu pareiškėjas privalo pateikti:

3.1. Registravimo pažymėjimo kopiją arba jį atitinkantį dokumentą, įrodantį įmonės, įstaigos, organizacijos teisinį registravimą

3.2. Objekto, kuriame bus naudojamas herbas, eskizą.

4. Prašymus nagrinėti Direktorius paveda Kauno miesto savivaldybės herbo naudojimo komisijai. Komisija teikia siūlymus direktoriui dėl leidimo naudoti herbą.

1. Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo3 str nustato, kad:

• Lietuvos valstybinė vėliava iškeliama:
• 1) prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių tarybų pastatų, taip pat ant Gedimino pilies bokšto Vilniuje ir ant savivaldybių tarybų sprendimuose nurodytų pastatų – nuolat.
• Prie Lietuvos Respublikos valdžios įstaigų nuolat iškeliama tik Lietuvos valstybinė vėliava. Naudoti kitų valstybių vėliavas prie Lietuvos Respublikos valdžios įstaigų, taip pat jų pastatų viduje neleidžiama, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus;
• 2) prie valstybinės valdžios ar valdymo organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų – Vasario 16-ąją, o kitomis dienomis – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nutarus;
• 3) prie Lietuvos Respublikos diplomatinių, prekybinių atstovybių, konsulinių įstaigų pastatų – pagal diplomatinio protokolo reikalavimus;
• 4) laivuose ar ant kitų transporto priemonių, kur yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ar kiti asmenys, oficialiai atstovaujantys Lietuvos Respublikai, nurodytiems asmenims sutikus;
• 5) laivuose, įregistruotuose Lietuvos Respublikoje;
• 6) laivuose, įplaukusiuose į Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis, uostus;
• 7) prie balsavimo patalpų – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir savivaldybių tarybų deputatų rinkimų, referendumo, visuotinės gyventojų apklausos (plebiscito) dienomis;
• 8) prie pastatų, kuriuose vyksta savivaldybių tarybų sesijos, – tarybos posėdžių dienomis;
• 9) sporto arenose – per Lietuvos Respublikos čempionatus ir pirmenybes, tarptautines sporto varžybas, kuriose dalyvauja nacionalinės rinktinės, ir per tarptautinių varžybų nugalėtojų, atstovaujančių Lietuvos Respublikos sporto rinktinėms, apdovanojimo ceremonijas;
• 10) krašto apsaugos daliniuose – vadovaujantis krašto apsaugos tarnybos statutais.
• Šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytais atvejais Lietuvos valstybinė vėliava iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą, o 3 straipsnio 7 punkte numatytais atvejais – balsavimo laiku.

2. Valstybės švenčių dienomis (vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų.

Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) Lietuvos valstybės vėliavą ir (arba) vėliavėles, laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų.

Taip, gali. Lietuvos valstybinė vėliava gali būti keliama kitomis švenčių ir atmintinomis dienomis bei viešųjų renginių proga. Lietuvos piliečiai gali iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą prie savo namų asmeninių švenčių metu, o Lietuvoje gyvenantys užsienio valstybių piliečiai – valstybės, kurios piliečiais jie yra, vėliavą.

Teisės aktai įpareigoja švenčių dienomis iškelti Lietuvos valstybės vėliavą, todėl išvykimas (nebuvimas namuose) nėra pakankamas pagrindas nepaisyti teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos heraldikos komisija rekomenduoja nublukusias, suplyšusias vėliavas sudeginti. O jeigu to padaryti neįmanoma – sunaikinti kitu būdu t. y. išardyti arba sukarpyti atskiromis juostomis, kad neliktų spalvinio derinio, primenančio vėliavą.