Birželio 1 dieną į Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką rinkosi visų Kauno miesto mokyklų ir gimnazijų abiturientai, lydimi mokyklų vadovų ir mokytojų. Kauno m. savivaldybės administracijos Švietimo skyrius juos pakvietė šv. Mišiose padėkoti Dievui už pasiekimus ir įgytas žinias, už draugus ir ugdytojus, už patirtį ir ateities galimybes. Iš mokyklų į šventovę šią dieną einančius jaunus žmones lydėjo gūsingas vėjas, tarsi kalbėdamas, kad atėjo permainų laikas, kad metas sujungti pastangas ir ryžtingai, su jėga, pasitelkiant Dievo pagalbą eiti pirmyn.

Arkikatedrą pripildžiusių jaunų žmonių akyse spindėjo jau prasidėjusio baigiamųjų egzaminų maratono rimtis, širdyse degė sėkmės ir gražių ateities svajonių išsipildymo troškimas.

„Ne vien už žinias ir pasiekimus šiandien dėkokite Dievui, bet pirmiausia už tai, kuo tapote, kokiomis vertybėmis praturtėjote“, – šv. Mišių pradžioje į abiturientus, mokytojus ir mokymo įstaigų vadovus kreipėsi liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas.

Skambi jaunatviška Kauno sakralinės muzikos mokyklos choro giesmė kilo į arkikatedros skliautus, skelbdama džiugią viltį ir pasitikėjimą Dievo dovanojama ateitimi. O susirinkusi bendruomenė tam pritarė psalmės (Ps 16) atliepo kreipiniu: „Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.“

„Tegul visi bus viena!“ (Jn 17, 21) – taip skambėjo dienos Evangelijos svarbiausia mintis, kurią homilijoje arkivyskupas Lionginas pratęsė atskleisdamas draugystės fenomeno gelmę: draugai, su kuriais gera, lengva būti; draugai, nes reikalingi ar naudingi vieni kitiems; ir draugai, kurie susijungia vidiniais saitais ir kuriais tampama visam gyvenimui. Be šių Aristotelio aprašytų draugystės formų, ypatingiausia draugyste arkivyskupas pavadino tą, kurią žmogui Jėzus dovanoja. Tai asmeninis ryšys tarp žmonių, užgimstantis iš Dievo ir artimo meilės ir padedantis drauge augti, vaduotis iš nuodėmės, vedantis į tikrąjį tikslą. Tokios draugystės pavyzdžių atrandame šv. Jono Pauliaus II ir palaimintuoju skelbiamo garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenime. Paliekantiems mokyklos bendruomenes abiturientams ganytojas palinkėjo branginti tikėjimą, ieškoti draugystės su Kristumi ir per Kristų.

Visuotinėje maldoje su padėka Dievui už mokslo metų vaisius kreipdamiesi į mylinčio Tėvo širdį, vienas po kito visų vardu abiturientai prašė Viešpatį laiminti jų pasiekimus bei lūkesčius. „Tesilieja, Viešpatie, Tavo malonė, lydinti, palaikanti ir globojanti pagalba pasirinkimo ir tikslo siekimo kelyje“ – šį prašymą prie Viešpaties altoriaus atnešė į ateitį žengiantys jaunieji kauniečiai.