2018 m. vasario 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius ir Kauno pedagogų kvalifikacijos centras organizavo seminarą – edukacinę išvyką į Vilnių ,,Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę“, skirtą Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti. Buvo lankomos naujos ekspozicijos, skirtos Lietuvos 100-mečiui: Valstybės pažinimo centre – interaktyvi paroda-seansas ,,Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Signatarų namuose – Lietuvos Nepriklausomybės Aktas; atnaujinta ekspozicija ,,Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863–1918 metai“.

Kauno miesto mokytojai – seminaro lektoriai – Ričardas Jarmalauskas, Kauno Saulės gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas, Lina Kostiukovienė, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos istorijos mokytoja ekspertė ir Sigitas Nefas, Kauno Antano Smetonos gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas, išvykos metu pasakojo įvykius, susijusius su Lietuvos valstybės atkūrimu, XIX – XX a. Lietuvos istoriją, apie Lietuvos tarybos veiklą Vilniuje: nuo  1917 m. Vilniaus konferencijos iki bolševikinės okupacijos, apie kovas dėl Vilniaus krašto.

Dėkojame Valstybės pažinimo centrui už nuostabią interaktyvią parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Tai – Valstybės pažinimo centro dovana Lietuvai šimtmečio proga – interaktyvi paroda, leidžianti per mažiau nei valandą patirti 100 metų! Tai netipiškas ir įtraukiantis pasakojimas. Seanso metu buvo galima susipažinti su svarbiausiomis tarpukario, sovietmečio bei šiandienos vizijomis politikos, kultūros ir mokslo srityse. Pasakojimas buvo pateikiamas audio formatu per ausines. Jos leido dalyviams susikurti savo individualią parodos patirtį, pasirenkant dominančias vizijas.

Atkurtos valstybės šimtmetį parodos dalyviai patyrė išgyvendami vizionierių realybę – jų rytoj tapo lankytojų šiandiena, o istorinės vizijos – pagrindu ateičiai. Vienas geriausiai tai iliustruojančių pavyzdžių – tarpukariu užgimusi ir šiandien su kaupu įgyvendinta lietuvių kilmės amerikiečių krepšininko Felikso Kriaučiūno idėja išgarsinti Lietuvą kaip krepšinio šalį. Dalyviai Lietuvos šimtmetį patyrė keliaudami per išsamią vizionierių tikrovę: su tarpukario lūkesčiais, nuožmiais karo laikotarpiais, sovietmečiu, pakiliu Sąjūdžiu ir imlia dabartimi.

Kauno miesto pedagogai lankėsi Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Signatarų namuose –kur pirmą kartą visuomenei pristatytas prof. Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas. Dalyviai kartu galėjo apžiūrėti ir atnaujintą ekspoziciją ,,Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863–1918 metai“. Dėkojame Signatarų namams ir gidui Valdui Seleniui už labai įdomią parodą.

Čia klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo. To meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija. Tautos politinė sąmonė brendo ne tik kultūrinėse, labdaros, švietimo draugijose, bet ir inteligentų namuose, rašant mokslinius ir publicistinius straipsnius, redaguojant leidinius, diskutuojant, kuriant. Pedagogai  pamatė 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Renginių afišos primena, kad tuomet noriai rinktasi į spektaklius, koncertus, šventinius vakarus, kursus.

Gidas Valdas Selenis išsamiai pasakojo ne tik Vilniaus lietuvių visuomeninio gyvenimo istoriją, – jis stiprėjo, įvairėjo net atokiuose Lietuvos miesteliuose ir kaimuose. Pirmojo pasaulinio karo metais, Vokietijai okupavus kraštą, lietuviškų draugijų veikla buvo smarkiai suvaržyta. Vis dėlto tuo metu ir Lietuvoje, ir išeivijoje gyvenantys tautiečiai buvo įsitikinę, kad Europos žemėlapis po karo gerokai pasikeis, ir šios lemtingos progos nedera praleisti. Ekspozicijoje pristatoma įdomi ir mažai tyrinėta išeivijos lietuvių organizacijų medžiaga rodo, jog jų finansinė ir politinė parama turėjo didžiulę svarbą valstybingumo atkūrimo procesui.

Daugelyje eksponuojamų mažai žinomų Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti remiamų prieglaudų, mokyklų, bendrabučių nuotraukų matyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Jos išryškina šių politikų veiklos universalumą: tie patys žmonės dirbo labdaros darbą, rašė vadovėlius ir mokytojavo, organizavo Lietuvių konferenciją, dirbo Lietuvos Taryboje. Įdėmiai išnagrinėję išlikusius šaltinius, ekspozicijos kūrėjai pasistengė atkurti 1917–1918 metų atmosferą.

Apžiūrėtos Lietuvos Tarybos narių nuotraukos, autentiški daiktai, paveikslai, baldai, dokumentai padėjo geriau pažinti šiuos žmones, pajausti ypatingą valstybingumo gimimo meto atmosferą.