Kauno „Aušros“ gimnazijoje vyko respublikinė metodinė – praktinė konferencija „Kas įkvepia mokyti ir mokytis?“. Šios konferencijos organizatorius – „Aušros“ gimnazija, partneriai – Kauno miesto administracijos Švietimo skyrius ir Kauno pedagogų kvalifikacijos centras.

XXI a. mokykla, kaip institucija, priima vis sudėtingesnius gyvenimiškus iššūkius, nes būtent nuo išugdytos asmenybės kompetencijos priklauso modernaus pasaulio ateitis. Būdama atvira naujumui, švietėjiška įstaiga transformuoja teorines žinias į praktinę veiklą, taikydama įvairiausius metodus, skatindama jaunų žmonių motyvaciją ir kūrybiškumą. Toks tikslas būdingas ir Kauno ,,Aušros“ gimnazijoje lapkričio 29 dieną vykusiai respublikinei metodinei – praktinei konferencijai ,,Kas įkvepia mokyti ir mokytis?“ Tarp gausaus būrio susirinkusiųjų gera nuotaika dalijosi Kauno miesto švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Edvardas Starkus, aktyviam darbui ir dalijimuisi patirtimi nuteikė ,,Aušros“ gimnazijos direktorė Nerija Baltrėnienė.

 Kauno technologijos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentės daktarės Aldonos Augustienės plenarinis pranešimas apie mokymosi strategijas iš tiesų įkvėpė ieškoti naujų būdų pamokoms paįvairinti, pritraukti jaunimą prie nelabai įdomių ir sudėtingų temų. Mokymasis reikalauja ne tik laiko, bet ir pedagogų didelių pastangų kurti vis naujus metodus ir priemones, kad formuotųsi vidinis mokinių noras siekti žinių, domėtis pasaulio naujienomis, mąstyti. Apie tai konferencijoje kalbėjo Vygantas Kornejevas, Prienų rajono Stakliškių gimnazijos direktorius, programos ,,Renkuosi mokyti“ alumnas. Programų išplėstumas, dideli mokymosi krūviai formuoja negatyvų požiūrį į mokymosi procesą, bet tereikia pedagogui pasikliauti komunikaciniais gebėjimais, informacinių technologijų siūlomomis naujovėmis, ir informacija taps priimtina. Mokymo ir mokymosi procese labai svarbus mokytojo ir mokinių tarpusavio ryšys. Pranešimus, apie tai, kaip ugdyti mokinių mokymosi įpročius, skaitė ,,Aušros“ gimnazijos mokytojos Rimantė Gegužienė ir Erika Narvydienė.

Produktyvi ir kūrybiška veikla vyko keturiose grupėse, kur savo pranešimus skaitė 22 pedagogai iš Kauno ,,Aušros“ ir ,,Rasos“ gimnazijų, Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Erudito licėjaus, Kėdainių  šviesiosios gimnazijos, Kauno Martyno Mažvydo  progimnazijos. Mokytojai kalbėjo apie mokymo mokytis kompetencijos stiprinimą (vaizdo pratybos, Excel panaudojimas uždavinių sprendimui), vertinimo, įsivertinimo ir individualios pažangos svarbą mokinių moktyvacijai stiprinti (internetinis žaidimas KAHOOT, programa DESMOS, Egzaminatorius.lt), pamokos struktūros įtaką siekiant aktyvinamojo mokymosi

(trumpametražių filmų panaudojimas pamokoje, debatai, gamtamokslinis diktantas), veiksnių sisteminimą skatinat ir gerinant mokymą bei mokymąsi (laisvė rinktis, integracija). Iš pranešimų susidarė įspūdis, kad mokymas ir mokymasis tampa kūrybiniu procesu abiem dalyviams – mokytojui ir mokiniui. Atsiranda nauja sąveika tarp pedagogo ir ugdytinio. Išnyksta mokytojas – kontroliuojantis, autokratinis, galįs nubausti, iš informatoriaus pedagogas tampa konsultantu, patarėju, organizuodamas mokymo procesą jis tampa metodininku, tyrėju ir pan. Taikant metodų komplektus arba tradicinius metodus derinant su moderniaisiais, atsiskleidžia vidinio diferencijavimo galimybės dirbant su atskiru mokiniu ar mobilia, tam tikram tikslui sudaryta mokinių grupele bei atsižvelgiant į individualius mokinio ir mokytojo bruožus, nuostatas. Informacinių technologijų didžiulė paklausa jaunam žmogui atveria neregėtas galimybes tobulėti ir pamokas daro patrauklesnes.

Mokymasis ir mokymas – procesas, kurio metu vyksta kūryba: gauta informacija analizuojama, sisteminama, grupuojama, mokomasi ja dalintis, dirbti komandoje ir individualiai. Svarbu – į visas iškilusias problemas pažvelgti novatoriškai, neįdomią temą padaryti patrauklia, įnešant gyvumo ir leidžiant mokiniams suprasti, kad visi dalykai, kurių mokomasi mokykloje, vis tiek kada nors gyvenime labai prireiks. Konferencijoje ir buvo prieita išvados, kad mokiniai ir mokytojai bendradarbiaudami ruošiasi gyvenimo iššūkiams. Taigi, kaip teigė M.K.Čiurlionis, ,,reikia turėti šviesos su savim, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse“.